Žasliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 75: | Eilutė 75: | ||
|R=[[Paparčiai (Kaišiadorys)|Paparčiai]] – 10 km |
|R=[[Paparčiai (Kaišiadorys)|Paparčiai]] – 10 km |
||
|PR= |
|PR= |
||
|P=[[Žaslių GS (Neveliškės) |ŽASLIŲ GS |
|P=[[Žaslių GS (Neveliškės) |ŽASLIŲ GS (Neveliškės) ]] – 5 km |
||
|PV= |
|PV= |
||
|V=[[Gudiena|GUDIENA]] – 7 km <br /> [[Kaišiadorys|KAIŠIADORYS]] – 9 km |
|V=[[Gudiena|GUDIENA]] – 7 km <br /> [[Kaišiadorys|KAIŠIADORYS]] – 9 km |
||
12:15, 18 liepos 2011 versija
Kitos reikšmės – Žasliai (reikšmės).
| Žasliai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vaizdas:Zasliai.gif | ||||||||||||||||
  Žasliai |
||||||||||||||||
| 54°51′50″š. pl. 24°35′20″r. ilg. / 54.864°š. pl. 24.589°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Žaslių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 818 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Žasliai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Жосли[1], rus. Жосле[2] | |||||||||||||||
Žasliai – miestelis Kaišiadorių rajono rytuose. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1902 m.), Žaslių vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-56060). Miestelį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės. Yra Pajautos slėnis, auga šimtametė guoba.
Istorija
Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 dieną. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau - didikams Goštautams. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė savivaldos privilegiją ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės - laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios. 1861 m. Žasliai tapo valsčiaus centru, o 1918 m. susikūrė pačių gyventojų išrinktas valsčiaus komitetas.
Pirmoji mokykla Žasliuose minima jau nuo 1777 m., o nuo 1944 m. veikia vidurinė mokykla. 1937 m. įsteigta biblioteka.
Pirmoji bažnyčia Žasliuose pastatyta XV a. viduryje, o dabartinė - 1902 m. Šventoriuje 1933 m. pastatyta Kristaus kančios koplyčia. Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės - Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose - 158, penkiuose klebonijos kiemuose - 27, trijuose bajorų kiemuose - 23, dvidešimt septyniuose žydų - 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. Žydai Žasliuose gyveno jau XVI a. viduryje. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 - žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis - turėjo net 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą. 1947 m. miestelyje buvo 1440 gyventojų, 1959 m. - 861, 1970 m. - 753. 2003 m. 310 miestelio sodybų gyveno 825 žmonės, o visoje Žaslių seniūnijoje, kuriai be miestelio priklauso dar 61 kaimas, buvo 2840 gyventojų. Bendras seniūnijos plotas - 10 900 ha.
1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).
1992 m. birželio 17 d. LR AT dekretu patvirtinta, kad atkurtas miestelio herbas. Žaslių miesto teisių ir herbo atkūrimo dieną to meto Aukščiausio tarybos pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius atvežė herbą, kurį pašventino miestelio bažnyčioje ir iškilmingai įteikė Žaslių seniūnui Algimantui Mataičiui. Ta proga Žasliuose buvo surengta didelė šventė.
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas tikrai hidroniminės kilmės, tačiau nėra visiškai aišku, ar nuo Žaslos upelio, ar nuo Žaslių ežero (kuris anksčiau vadinosi tiesiog Žasliai). XX a. tarpukariu vartota forma Žąsliai.
Gyventojai
 | ||||||
| 1865 m.*[2] | 1894 m.*[1] | 1983 m.[3] | 1987 m.[4] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 047 | 3 029 | 743 | 749 | 818 | ||
| 2003 m. | 2011 m.sur. | - | - | - | ||
| 825 | 698 | - | - | - | ||
| ||||||
| ||||||
Žymūs žmonės
Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žmogus - kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). Žasliuose gyveno daug žymių žmonių. Tai kunigai A. Burba, K. Kibelis, M. Cijūnaitis, J. Stakauskas, Č. Kavaliauskas. Čia pirmąsias savo šv. Mišias laikė iš Žaslių parapijos Guronių kaimo kilęs būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius. Iš Žaslių kilo daug žymių menininkų, sportininkų, tyrinėtojų, visuomenės veikėjų - tai L. Godovskis, B. Halperis, B. Mastauskas, A. ir V. Saunoriai, Č. Tveraga, E. Drėgva, E. Arbas-Arbačiauskas, V. Raudeliūnas, P. Gudynas, V. Petkevičius, R. Melnikienė, G. Mataitis, S. Liutkevičius, A. Vareikis ir kiti.
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Жосли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 12 (23) : Жилы — Земпах. С.-Петербургъ, 1894., 36 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 234 psl.
- ↑ Žasliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 474 psl.
- ↑ Žasliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 638
Nuorodos
- Žaslių šv. Jurgio bažnyčia
- Žaslių šv. Jurgio bažnyčia
- Žasliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 500 psl.
- Bendruomenės svetainė
- Žaslių seniūnija
- Trumpai apie Žaslius
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Stabintiškės – 5 km |
| |||||||||
| GUDIENA – 7 km KAIŠIADORYS – 9 km |
|
Paparčiai – 10 km | |||||||||
| ŽASLIŲ GS (Neveliškės) – 5 km | |||||||||||
| ||||||||||||||