Didysis Naugardas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 58°31′0″ š. pl. 31°17′0″ r. ilg. / 58.51667°š. pl. 31.28333°r. ilg. / 58.51667; 31.28333 (Didysis Naugardas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: tl:Veliky Novgorod
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: diq:Veliky Novgorod
Eilutė 63: Eilutė 63:
[[da:Velikij Novgorod]]
[[da:Velikij Novgorod]]
[[de:Weliki Nowgorod]]
[[de:Weliki Nowgorod]]
[[diq:Veliky Novgorod]]
[[dsb:Wjeliki Nowgorod]]
[[dsb:Wjeliki Nowgorod]]
[[el:Νόβγκοροντ]]
[[el:Νόβγκοροντ]]

14:38, 7 liepos 2011 versija

Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje – Naugardukas. Apie valstybę, klestėjusią su sostine Naugarde, žiūrėkite Naugardo respublika.
Didysis Naugardas
Великий Новгород
            
Rusijos tūkstantmečio paminklas Novgorode (1862 m.; bronza)
Didysis Naugardas
Didysis Naugardas
58°31′0″ š. pl. 31°17′0″ r. ilg. / 58.51667°š. pl. 31.28333°r. ilg. / 58.51667; 31.28333 (Didysis Naugardas)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Novgorodo sritis Novgorodo sritis
Įkūrimo data VIII-IX a.
Gyventojų (2009) 215 351
Plotas 90,08 km²
Tankumas (2009) 2 391 žm./km²
Pašto kodas 173xxx
Tel. kodas +7 8162
Tinklalapis [1]
Vikiteka Didysis Naugardas

Naugardas (Didysis Naugardas arba Novgorodas; rus. Великий Новгород) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. 288,9 tūkst. gyventojų (1995). Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano.

Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Naugardo respublika.

Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V-VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi Holmgard). Rusijos monarchų pradininkas Rurikas 862 m. tapo Naugardo kunigaikščiu. 1136 m. miestas tapo nepriklausomas nuo Kijevo ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII-XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę totoriai, bet puolimas atremtas. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.

Lietuvos kunigaikščiai, pavaizduoti Rusijos tūkstantmečio paminkle

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA