Marija Magdalietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Марыя Магдаліна |
S r2.6.4) (robotas Keičiama: arz:مريم المجدليه |
||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
[[ar:مريم المجدلية]] |
[[ar:مريم المجدلية]] |
||
[[arc:ܡܪܝܡ ܡܓܕܠܝܬܐ]] |
[[arc:ܡܪܝܡ ܡܓܕܠܝܬܐ]] |
||
[[arz:مريم |
[[arz:مريم المجدليه]] |
||
[[be:Марыя Магдаліна]] |
[[be:Марыя Магдаліна]] |
||
[[bg:Мария Магдалена]] |
[[bg:Мария Магдалена]] |
13:46, 3 liepos 2011 versija
Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“), Naujajame Testamente – Magdalos miestelio moteris, iš kurios pagal Bibliją, Kristus išvarė septynius demonus. Taip pat tikima, kad rabinų pagauta paleistuvaujanti moteris, į kurią Kristus liepė rabinams mesti akmenį, jei jie patys "be nuodėmės", buvo būtent Marija Magdalietė. Romos katalikybėje, stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.
Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin - la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai[reikalingas šaltinis].