Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia

Apie Vanagu kaima žr. Vanagai (Klaipėda).

Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų bažnyčia Vanaguose (Klaipedos rajono savivaldybė)

Istorija

1890 m. keturiolika šiaurės rytų Priekulės parapijos kaimų - Agluo­nėnai, Aisėnai, Ašpurviai, Dėgliai, Dvyliai, Kantvainiai,Pėžaičiai, Poškos, Pozingiai, Stankaičiai, Stonaičiai,Šaukliai, Vanagai ir Žydeliai - buvo sujungti į atskirą Vanagų dvasinę apylinkę. Laikinu jos kunigu 1901 m. paskiriamas Martinas Mehlhornas. Pamaldas jis ima laikyti tais pačiais metais atidarytoje pradinėje mokykloje, įkurdintoje vietinio dvarininko Gložaičio name. Kai 1901-1902 m. pastatomas atskiras dviklasės liaudies mokyklos pastatas, ten perkeliamos ir M. Mehlhorno laikomos pa­maldos. 1905 m. naujajai Vanagų bendruomenei pripažįstamos para­pijos teisės. Kunigauti atvyksta jaunas, energingas dvasininkas Emilis Blei­weissas. Pirmiausiai, 1906 m., pastatomas kunigo namas su sale-klase konfir­mantams mokyti, parapijiečių susirinkimams rengti. Bažnyčios pastatą projektuoti pakviečiamas Ragainės meistras Tamošaitis (Tomascheit, kituose šaltiniuose - Tumascheit). Atrodo, kad jis ne tik suprojektavo jį, bet ir tiesiogiai vadovavo statybos darbams. Kertinis naujųjų maldos namų akmuo padėtas 1907 m. vasarą. Ta proga susirinko daugybė žmonių, dalyvavo vyskupas, abu Priekulės kuni­gai. Pamaldas laikęs E. Bleiweissas dėkojo už finansinę paramą Konsis­torijai, paskyrusiai 2 600 markių, Rytprūsių parapijoms, sudėjusioms 2 725 markes, savo bendruomenės nariams, aukojusiems 9 000, Sinodui ir Baž­nyčių Tarybai, nepagailėjusiems 25 000, ir galiausiai kaizeriui, davusiam stambiausią sumą - 28 660 markių. Beje, kaip vėliau paaiškėjo, ir šių pinigų nepakako, prireikė dar 27 000. Savo ruožtu vietos žmonės įsipareigojo suvežti 380 m3 akmenų, talkinti visuose bažnyčios statybos darbuose. Spėriai dirbant, netruko ateiti ir bažnyčios šventinimo iškilmės. Jos įvyko 1909 m. vasario 21 d., dalyvavo pats Prūsijos generalinis superin­tendantas D. Braunas. Laikytos dvejos pamaldos - vokiečių ir lietuvių kalbomis. Parapijiečiai, gausūs svečiai liko patenkinti 311,5 mІ uži­mančiu, tvirtu, tačiau grakščiu raudonų plytų pastatu. Jo nuo centrinės ašies kiek į dešinę patrauktas bokštas su masyviu kryžiumi toli buvo matomas pamario lygumoje. Itin gražiai jis atrodė žalių pušynų fone. Bažnyčia dvinavė, lubos medinės, gaubtos, tik virš šoninių kūrų jos lygios. Altorius ir sakykla atskiri, pastaroji kairėje pusėje.

Architektūra

Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia suprojektuota Ragainėje gyvenusio architekto Tamoscheit (Tamošaičio). Statyta 1907-1909 m. Čia ryškūs moderno ir net racionaliosios architektūros požymiai. Bažnyčia asimetriška, su stačiakampiu bokštu, įsikertančiu į navos tūrio kampą. Bokšto ir navos siena sudaro vientisą, plokščią pagrindinį fasadą, kurio vidurį remia kontraforsas; sieną ir skydą jungia aukštos, smailiaarkės, tinkuotos nišos. Smailiaarkis portalas su perspektyviniu apvadu įkomponuotas bokšto apačioje. Dvišlaičiu stogu uždengtas bokštas primena Vokietijos gotikinių bažnyčių bokštus. Būdingas Vanagų bažnyčios architektūros bruožas – dominuojanti sienų plokštuma su kietai “įrėžtais” elementais, ryškiais kampais. Priskiriama istorizmo (neogotika) stiliui.

Vaizdas:PICT2315.jpg

Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia

Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia
Vaizdas:Vanagu liuteronu bažnyčia.jpg
Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Šilutės rajonas
Gyvenvietė	Šilutė
Adresas	Lietuvininkų g. 21
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta	1926 m.