Mezoamerikos piramidės: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:43, 1 liepos 2011 versija

Mezoamerikos piramidės – piramidės formos statiniai būdingi senovinei Mezoamerikos architektūrai. Šie statiniai paprastai yra laiptuotosios piramidės su šventykla viršuje ir labiau primena Mesopotamijos zikuratus, o ne senovės Egipto piramides. Pati didžiausia ir masyviausia Mezoamerikos piramidė yra Didžioji Čolulos piramidė Meksikoje. Pagrindinės Mezoamerikos piramidžių statytojai buvo actekų, majų, taraskanų, Teotihuakano, Klasikinės Verakruso, sapotekų kultūros.

Actekai Mezoamerikoje dominavo XIII–XVI a. Jų sostinė buvo Tenočtitlano miestas prie Teskoko ežero. Actekai buvo susiję su Teotihuakano kultūra, kurių piramidžių statybos tradicijas ir tęsė. Pagrindinės piramidės: Malinalkas, Didžioji Tenočtitlano piramidė.

Majai gyveno Jukatane ir Centrinėje Amerikoje. Archeologiniai radiniai rodo, kad majai ceremoninę architektūrą turėjo jau prieš 3000 metų. Ankstyviausieji monumentai buvo paprasti pilkapiai. Didžiosios majų piramidės pradėjo kilti priešklasikinio laikotarpio pradžioje. Daugelis tų piramidžių sukonstruotos iš pagrindinės platformos ir ant jų įrengtos nedidelės šventyklos, skirtos kažkokiai vienai dievybei. Majų piramidės pasižymi didele architektūrine įvairove, skiriasi paskirtimi, regionu, statybos laikotarpiu. Pagrindinės piramidės įsikūrusios šiuose miestuose: Altun Ha, Kalakmulis, Karakolis, Komalkalkas, Kopanas, Čičen Ica, El Miradoras, Lamanajus, Palenkė, Tikalis, Ušmalis.

Taraskanų valstybė gyvavo dabartinėje Mičoakano valstijoje. Jų architektūrai būdingos T formos laiptuotos piramidės (vadinamos yácatas). Jų išlikusi piramidė yra Cincuncanas.

Teotihuakano civilizacija klestėjo tarp 300 m. pr. m. e. ir 500 m. bei apėmė didžiąją dalį Mezoamerikos. Jų piramidžių statybos tradicijas perėmė actekai. Pagrindinės piramidės: Saulės piramidė, Mėnulio piramidė, Plunksnuotosios Gyvatės šventykla, Šočikalko piramidė, Tulos piramidė.

Klasikinės Verakruso kultūros geriausiai žinoma piramidė yra El Tachino archeologinėje radimvietėje. Ji mažesnė nei aplinkinių tautų, bet įmantresnė.

Sapotekai buvo viena ankstyviausių kultūrų, gyvenusių Oašakos slėnyje. Ji gyvavo regione nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. iki XIV a. Jų piramidės yra: Monte Albane ir Mitloje. Olmekai, gyvenę 1400–400 m. pr. m. e. piramidinius darinius statė La Ventoje.

Šiaurės Mezoamerikoje taip pat rasta šventyklų, kurių statytojai nėra gerai žinomi: Altavista – astrologinis ir ceremoninis centras bei La Kemada – dirbtinės terasos kalvos šlaite su tvirtove. Šie statiniai dažniausiai priskiriami čalčiuitesams.

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 [[Vaizdas:Piramide del Sol 072006.JPG|thumb|240px|Saulės piramidė]]
-'''Mezoamerikos piramidės''' - [[piramidė]]s formos statiniai būdingi senovinei [[Mezoamerika|Mezoamerikos]] architektūrai. Šie statiniai paprastai yra laiptuotosios piramidės su [[šventykla]] viršuje ir labiau primena Mesopotamijos [[zikuratas|zikuratus]], o ne senovės [[Egipto piramidės|Egipto piramides]]. Pati didžiausia ir masyviausia Mezoamerikos piramidė yra [[Didžioji Čolulos piramidė]] Meksikoje. Pagrindinės Mezoamerikos piramidžių statytojai buvo actekų, majų, taraskanų, Teotihuakano, Klasikinės Verakruso, sapotekų kultūros.
+'''Mezoamerikos piramidės''' – [[piramidė]]s formos statiniai būdingi senovinei [[Mezoamerika|Mezoamerikos]] architektūrai. Šie statiniai paprastai yra laiptuotosios piramidės su [[šventykla]] viršuje ir labiau primena Mesopotamijos [[zikuratas|zikuratus]], o ne senovės [[Egipto piramidės|Egipto piramides]]. Pati didžiausia ir masyviausia Mezoamerikos piramidė yra [[Didžioji Čolulos piramidė]] Meksikoje. Pagrindinės Mezoamerikos piramidžių statytojai buvo actekų, majų, taraskanų, Teotihuakano, Klasikinės Verakruso, sapotekų kultūros.
-[[Actekai]] Mezoamerikoje dominavo XIII-XVI a. Jų sostinė buvo [[Tenočtitlanas|Tenočtitlano]] miestas prie [[Teskoko ežeras|Teskoko ežero]]. Actekai buvo susiję su Teotihuakano kultūra, kurių piramidžių statybos tradicijas ir tęsė. Pagrindinės piramidės: [[Malinalkas]], [[Didžioji Tenočtitlano piramidė]].
+[[Actekai]] Mezoamerikoje dominavo XIII–XVI a. Jų sostinė buvo [[Tenočtitlanas|Tenočtitlano]] miestas prie [[Teskoko ežeras|Teskoko ežero]]. Actekai buvo susiję su Teotihuakano kultūra, kurių piramidžių statybos tradicijas ir tęsė. Pagrindinės piramidės: [[Malinalkas]], [[Didžioji Tenočtitlano piramidė]].
 [[Majai]] gyveno [[Jukatano pusiasalis|Jukatane]] ir Centrinėje Amerikoje. Archeologiniai radiniai rodo, kad majai ceremoninę architektūrą turėjo jau prieš 3000 metų. Ankstyviausieji monumentai buvo paprasti [[pilkapiai]]. Didžiosios majų piramidės pradėjo kilti priešklasikinio laikotarpio pradžioje. Daugelis tų piramidžių sukonstruotos iš pagrindinės platformos ir ant jų įrengtos nedidelės šventyklos, skirtos kažkokiai vienai dievybei. Majų piramidės pasižymi didele architektūrine įvairove, skiriasi paskirtimi, regionu, statybos laikotarpiu. Pagrindinės piramidės įsikūrusios šiuose miestuose: [[Altun Ha]], [[Kalakmulis]], [[Karakolis (majai)|Karakolis]], [[Komalkalkas]], [[Kopanas]], [[Čičen Ica]], [[El Miradoras]], [[Lamanajus]], [[Palenkė (miestas)|Palenkė]], [[Tikalis]], [[Ušmalis]].
@@ Eilutė 10: / Eilutė 10: @@
 [[Taraskanai|Taraskanų]] valstybė gyvavo dabartinėje [[Mičoakanas|Mičoakano]] valstijoje. Jų architektūrai būdingos T formos laiptuotos piramidės (vadinamos ''yácatas''). Jų išlikusi piramidė yra [[Cincuncanas]].
-[[Teotihuakano civilizacija]] klestėjo tarp [[300 m. pr. m. e.]] ir 500 m. bei apėmė didžiąją dalį Mezoamerikos. Jų piramidžių statybos tradicijas perėmė actekai. Pagrindinės piramidės: [[Saulės piramidė]], [[Mėnulio piramidė]], [[Plunksnuotosios Gyvatės šventykla]], [[Šočikalkas|Šočikalko]] piramidė, [[Tula (Meksika)|Tulos]] piramidė.
+[[Teotihuakano civilizacija]] klestėjo tarp [[300 m. pr. m. e.]] ir 500 m. bei apėmė didžiąją dalį Mezoamerikos. Jų piramidžių statybos tradicijas perėmė actekai. Pagrindinės piramidės: [[Saulės piramidė]], [[Mėnulio piramidė]], [[Plunksnuotosios Gyvatės šventykla]], [[Šočikalkas|Šočikalko]] piramidė, [[Tula (Meksika)|Tulos]] piramidė.
 [[Klasikinė Verakruso kultūra|Klasikinės Verakruso kultūros]] geriausiai žinoma piramidė yra [[El Tachinas|El Tachino]] archeologinėje radimvietėje. Ji mažesnė nei aplinkinių tautų, bet įmantresnė.
@@ Eilutė 16: / Eilutė 16: @@
 [[Sapotekai]] buvo viena ankstyviausių kultūrų, gyvenusių Oašakos slėnyje. Ji gyvavo regione nuo pirmo tūkstantmečio pr. m. e. iki XIV a. Jų piramidės yra: [[Monte Albanas|Monte Albane]] ir [[Mitla|Mitloje]]. [[Olmekai]], gyvenę [[1400 m. pr. m. e.|1400]]–[[400 m. pr. m. e.]] piramidinius darinius statė [[La Venta|La Ventoje]].
-Šiaurės Mezoamerikoje taip pat rasta šventyklų, kurių statytojai nėra gerai žinomi: Altavista - astrologinis ir ceremoninis centras bei La Kemada - dirbtinės terasos kalvos šlaite su tvirtove. Šie statiniai dažniausiai priskiriami [[čalčiuitesai|čalčiuitesams]].
+Šiaurės Mezoamerikoje taip pat rasta šventyklų, kurių statytojai nėra gerai žinomi: Altavista – astrologinis ir ceremoninis centras bei La Kemada – dirbtinės terasos kalvos šlaite su tvirtove. Šie statiniai dažniausiai priskiriami [[čalčiuitesai|čalčiuitesams]].
 [[Kategorija:Mezoamerika]]