Breslaujos apskritis (1566–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
| vikiteka = |
| vikiteka = |
||
}} |
}} |
||
'''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''', {{pl|Powiat brasławski}}) |
'''Breslaujos apskritis''' (dar vadinta '''Breslaujos pavietu''', {{pl|Powiat brasławski}}) – administracinis vienetas, egzistavęs XVI a.-[[1835]] m. ir [[1920]]–[[1939]] m. dabartinės [[Baltarusija|Gudijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, į rytus nuo [[Utena|Utenos]]. Minima nuo XVI amžiaus. Centras iki [[1794]] m. ir [[1801]]–[[1808]] m. [[Breslauja]] ir [[1794]]–[[1801]] m. ir [[1808]]–[[1835]] m. – [[Vidžiai]]. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[Vaizdas:POL powiat brasławski map.svg|thumb|150px|left|Pavietas Vilniaus vaivadijoje (1925-39 |
[[Vaizdas:POL powiat brasławski map.svg|thumb|150px|left|Pavietas Vilniaus vaivadijoje (1925-39 m.)]] |
||
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] |
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Gardino vaivadija|Gardino vaivadijos]] dalis. Per [[1564]]–[[1566]] m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. [[1793]] m. apskrities teritorija padalinta: dalis prijungta prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] – įėjo į [[Minsko gubernija|Minsko gubernijos]] [[Dysnos apskritis|Dysnos apskritį]], o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią ([[1793]]–[[1795]] m.) [[Breslaujos vaivadija|Breslaujos vaivadiją]]. Nuo [[1795]] m. teritorija priklausė [[Vilniaus gubernija]]i. [[1835]] m. apskrities centras perkeltas į [[Zarasai|Zarasus]] ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota [[Zarasų apskritis]], kuri nuo [[1842]] m. priklausė [[Kauno gubernija]]i. |
||
Breslaujos apskritis vėl atkurta [[Lenkija]]i okupavus Zarasų apskrities dalį. [[1920]]–[[1922]] |
Breslaujos apskritis vėl atkurta [[Lenkija]]i okupavus Zarasų apskrities dalį. [[1920]]–[[1922]] m. ji buvo [[Vidurinė Lietuva|Vidurinėje Lietuvoje]], [[1922]]–[[1925]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] administracinėje apygardoje, [[1925]]–[[1939]] m. [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijoje]]. [[1925]] m. [[Dūkšto valsčius]] priskirtas [[Švenčionių apskritis|Švenčionių apskričiai]], o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 [[Dysnos apskritis|Dysnos apskrities]] valsčiai. [[1939]] m. rytinė apskrities dalis atiteko [[Baltarusija]]i, o vakarinė – [[Lietuva]]i – prijungta prie [[1939]] m. [[spalio 30]] d. sudarytos [[Švenčionėlių apskritis|Švenčionėlių apskrities]].<ref>{{VLE|III|471||Breslaujos apskritis}}</ref> |
||
{{aps-ist}} |
{{aps-ist}} |
||
Eilutė 56: | Eilutė 56: | ||
== Valsčiai == |
== Valsčiai == |
||
[[Vaizdas:Pahonia - Пагоня, Brasłaŭ Paviet seal (1792).jpg|thumb|150px|Breslavo pavieto antspaudas 1792 |
[[Vaizdas:Pahonia - Пагоня, Brasłaŭ Paviet seal (1792).jpg|thumb|150px|Breslavo pavieto antspaudas 1792 m.]] |
||
{| {{graži lentelė}} |
{| {{graži lentelė}} |
||
|- |
|- |
10:37, 27 birželio 2011 versija
Breslaujos apskritis (1566–1795) Powiat brasławski | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Administracinis centras | Breslauja | ||||||
Valsčiai | 15 (1926), 9 (1922) | ||||||
1566-1793 | Vilniaus vaivadija | ||||||
1793-1795 | Breslaujos vaivadija | ||||||
1795-1835 | Vilniaus gubernija | ||||||
1920-1922 | Vidurinė Lietuva | ||||||
1922-1925 | Vilniaus žemė | ||||||
1925-1939 | Vilniaus vaivadija (1925–1939) | ||||||
Gyventojų | 85 932 (1790), 62 682 (1921), 143 161 (1931) | ||||||
Plotas | 5 525 km² (1790), 4 217 km² (1931) |
Breslaujos apskritis (dar vadinta Breslaujos pavietu, lenk. Powiat brasławski) – administracinis vienetas, egzistavęs XVI a.-1835 m. ir 1920–1939 m. dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į rytus nuo Utenos. Minima nuo XVI amžiaus. Centras iki 1794 m. ir 1801–1808 m. Breslauja ir 1794–1801 m. ir 1808–1835 m. – Vidžiai.
Istorija
Breslaujos pavietas ir apskritis minima nuo XVI a. pradžios kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gardino vaivadijos dalis. Per 1564–1566 m. reformas gavo bajoriškos savivaldos teises. 1793 m. apskrities teritorija padalinta: dalis prijungta prie Rusijos imperijos – įėjo į Minsko gubernijos Dysnos apskritį, o vakarinė dalis ir performuota į trumpai egzistavusią (1793–1795 m.) Breslaujos vaivadiją. Nuo 1795 m. teritorija priklausė Vilniaus gubernijai. 1835 m. apskrities centras perkeltas į Zarasus ir Breslaujos apskrities teritorijoje suformuota Zarasų apskritis, kuri nuo 1842 m. priklausė Kauno gubernijai.
Breslaujos apskritis vėl atkurta Lenkijai okupavus Zarasų apskrities dalį. 1920–1922 m. ji buvo Vidurinėje Lietuvoje, 1922–1925 m. Vilniaus administracinėje apygardoje, 1925–1939 m. Vilniaus vaivadijoje. 1925 m. Dūkšto valsčius priskirtas Švenčionių apskričiai, o prie Breslaujos apskrities prijungti 8 Dysnos apskrities valsčiai. 1939 m. rytinė apskrities dalis atiteko Baltarusijai, o vakarinė – Lietuvai – prijungta prie 1939 m. spalio 30 d. sudarytos Švenčionėlių apskrities.[1]
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1790 | 5525 | 85.932 | 21 miestas ir miestelis | |
1921 | 62.682 | |||
1931 | 4156 |
Valsčiai
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Apso valsčius | 1922–1939 | Apsas |
Bainos valsčius | 1926–1939 | Baina |
Breslaujos valsčius | 1922–1939 | Breslauja |
Čeresų valsčius | 1926–1927 | Čeresai |
Drūkšių valsčius | 1922–1939 | Drūkšiai |
Drujos valsčius | 1926–1939 | Druja |
Dūkšto valsčius | 1922–1925 | Dūkštas |
Jodų valsčius | 1926–1939 | Jodai |
Levanpolės valsčius | 1926–1939 | Levanpolė |
Miorų valsčius | 1926–1939 | Miorai |
Naujojo Paguosčio valsčius | 1926–1939 | Naujasis Paguostis |
Perbrado valsčius | 1926–1939 | Perbradas |
Pliusų valsčius | 1922–1939 | Pliusos |
Rimšės valsčius | 1922–1939 | Rimšė |
Slabados valsčius | 1922–1939 | Slabada |
Smalvų valsčius | 1922–1939 | Turmantas |
Ugarių valsčius | Ugariai | |
Vidžių valsčius | 1922–1939 | Vidžiai |
Šaltiniai
- ↑ Breslaujos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 471 psl.
|
|