Aleksandras IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: eu:Alexandro IV.a
Eilutė 64: Eilutė 64:
[[es:Alejandro IV (papa)]]
[[es:Alejandro IV (papa)]]
[[et:Aleksander IV (paavst)]]
[[et:Aleksander IV (paavst)]]
[[eu:Alexandro IV.a]]
[[fa:الکساندر چهارم]]
[[fa:الکساندر چهارم]]
[[fi:Aleksanteri IV (paavi)]]
[[fi:Aleksanteri IV (paavi)]]

16:34, 19 birželio 2011 versija

Aleksandras IV
it. Alessandro IV
181-asis Popiežius
Gimimo vardas it. Rinaldo di Jenne dei Conti di Segni
Gimė 1199 m.
Anagni, Italija
Mirė 1261 m. gegužės 25 d.
Palaidotas (-a) Viterbo katedra
Tautybė italas
Aleksandro IV herbas
Aleksandro IV herbas
181-asis Popiežius
Išrinktas 1254 m. gruodžio 12 d.
Baigė 1261 m. gegužės 25 d.
Pirmtakas Inocentas IV
Įpėdinis Urbonas IV
Vikiteka Aleksandras IV

Aleksandras IV (it. Alessandro IV, tikroji pavardė Rinaldo di Jenne dei Conti di Segni, 1199 m. Anagni prie Romos - 1261 m. gegužės 25 d. Viterbo, Lacijus) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1254 m. gruodžio 12 d. iki mirties.

Biografija

Motina buvo kilusi iš didikų Conti di Segni šeimos, jos giminaitis - popiežius Grigalius IX. 1227 m. nominuotas Ostijos ir Veletrio kardinolu - diakonu. 1254 m. gruodžio 12 d. Neapolyje išrinktas popiežiumi, konsekruotas gruodžio 20 d.

Stiprino Šv. Sosto įtaką pasaulietinei valdžiai. Rėmė elgetaujančius dominikonus ir pranciškonų ordinus, suteikė pranciškonams naujų privilegijų. 1255 m. kanonizavo Klarą Asyžietę. Kovojo su Italijoje ir Pietų Prancūzijoje plintančiomis erezijomis. 1257 m. patvirtino ir papildė popiežių Grigaliaus IX ir Inocento IV dekretus, stiprinančius inkviziciją Prancūzijoje.

1255 m. leido Lietuvos karaliui Mindaugui karūnuoti savo sūnų, tai kuriam laikui stiprino Lietuvos monarchiją. Skelbė kryžiaus žygius, iš kurių didžiausi 1256 m. ir 1258 m. buvo surengti prieš mongolus-totorius, prūsus, lietuvius, jotvingius. Vien 1257 m. išleido 16 bulių.

Organizavo pagalbą Durbės mūšį pralaimėjusiam Vokiečių ordinui. Ragino leisti kryžiaus žygiuose dalyvauti kaliniams, žadėjo jų dalyviams specialius Atlaidus.[1] Jo dėka Tomas Akvinietis tapo Paryžiaus universiteto dėstytoju.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Inocentas IV
Popiežius
Aleksandras IV

1254-1261
Įpėdinis
Popiežius
Urbonas IV

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Aleksandras IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 308 psl.
  • Andreotti S., La famiglia di Alessandro IV e l'abbazia di Subiaco, Ed. Monastero S. Scolastica, Subiaco 1987.