Bezansonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: nap:Besançon |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Горад Безансон |
||
Eilutė 71: | Eilutė 71: | ||
[[af:Besançon]] |
[[af:Besançon]] |
||
[[an:Besançon]] |
[[an:Besançon]] |
||
[[be:Горад Безансон]] |
|||
[[bg:Безансон]] |
[[bg:Безансон]] |
||
[[br:Besançon]] |
[[br:Besançon]] |
10:45, 17 birželio 2011 versija
Bezansonas pranc. Besançon | |
---|---|
Miestas iš oro | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Franš Kontė |
Departamentas | Dubsas (departamentas) |
Gyventojų | 128 400 |
Plotas | 65,05 km² |
Tankumas | 1 974 žm./km² |
Altitudė | 281 m |
Pašto kodas | 25000 |
Tinklalapis | www.besancon.fr |
Vikiteka | Bezansonas |
Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai.
Istorija
Laisvasis imperijos miestas: Bezansonas | |
---|---|
Šalis | Franš Kontė |
Vėliava | |
Tautos | |
Laikotarpis | 1184-1654 |
I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. - arkivyskupijos centras.
Nuo 1184 m. - tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, o taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.
Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.
1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Komtės provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.
Architektūra
Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.[reikalingas šaltinis] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.
Šaltiniai
Nuorodos
|