Sibirinė pušis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: koi:Суспу; smulkūs taisymai |
|||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Sibirinė pušis''' ({{la|Pinus sibirica}}), dar vadinama '''sibiriniu kedru''' (nors [[kedras|kedrams]] negimininga) |
'''Sibirinė pušis''' ({{la|Pinus sibirica}}), dar vadinama '''sibiriniu kedru''' (nors [[kedras|kedrams]] negimininga) – [[pušiniai|pušinių]] šeimai (''Pinaceae'') priklausanti spygliuočių [[medis|medžių]] rūšis. Paplitusi [[Sibiras|Sibire]], [[Uralo kalnai|Uralo kalnuose]], [[Altajaus kalnai|Altajuje]], vietomis auga [[Sichote Alinis|Sichote Alinyje]], [[Mongolija|Mongolijoje]], šiaurės [[KLR|Kinijoje]]. Sutinkama tarp Uralo kalnų ir [[Timano kalvagūbris|Timano kalvagūbrio]]. |
||
Aukštis iki 35-44 |
Aukštis iki 35-44 m, [[kamienas|kamieno]] skersmuo iki 180 cm. [[Laja]] tanki, dažnai daugiaviršūnė. [[Žievė]] pilkšvai ruda, senų medžių smarkiai sueižėjusi. Spygliai 6-14 cm ilgio, susitelkę po 5. Moteriški kankorėžiai kiaušiniški, 13 cm ilgio, 5-8 cm pločio, pradžioje purpuriniai, vėliau paruduoja. Subręsta per 14-15 mėnesių. Kiekviename kankorėžyje yra po 30-150 [[sėkla|sėklų]], vadinamų [[kedro riešutai]]s. Sėklos skristukų neturi ir išplatinamos gyvūnų, daugiausia [[riešutinė|riešutinių]]<ref>http://www.conifers.org/pi/pin/sibirica.htm</ref>. Iš vieno medžio gaunama iki 12 kg riešutų. |
||
Sibirinė pušis gali augti iki |
Sibirinė pušis gali augti iki 800–850 metų. |
||
[[Mediena]] lengva, kvapni, naudojama pieštukų gamybai. Sėklos (kedrų riešutai) valgomos. Jose gausu [[fosforas|fosforo]], [[jodas|jodo]], [[manganas|mangano]], [[varis|vario]], [[cinkas|cinko]], [[kobaltas|kobalto ir]] kitų reikalingų organizmui mikroelementų. Angliavandenių sudėtis tokia: [[krakmolas]] |
[[Mediena]] lengva, kvapni, naudojama pieštukų gamybai. Sėklos (kedrų riešutai) valgomos. Jose gausu [[fosforas|fosforo]], [[jodas|jodo]], [[manganas|mangano]], [[varis|vario]], [[cinkas|cinko]], [[kobaltas|kobalto ir]] kitų reikalingų organizmui mikroelementų. Angliavandenių sudėtis tokia: [[krakmolas]] – 5,8 %, [[gliukozė]] – 2,83 %, [[dekstrinas]] – 2,26 %. Iš riešutų gaminamas kedrų aliejus. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
15:51, 15 birželio 2011 versija
Pinus sibirica | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Sibirinė pušis (Pinus sibirica) | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Sibirinė pušis (lot. Pinus sibirica), dar vadinama sibiriniu kedru (nors kedrams negimininga) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Sibire, Uralo kalnuose, Altajuje, vietomis auga Sichote Alinyje, Mongolijoje, šiaurės Kinijoje. Sutinkama tarp Uralo kalnų ir Timano kalvagūbrio.
Aukštis iki 35-44 m, kamieno skersmuo iki 180 cm. Laja tanki, dažnai daugiaviršūnė. Žievė pilkšvai ruda, senų medžių smarkiai sueižėjusi. Spygliai 6-14 cm ilgio, susitelkę po 5. Moteriški kankorėžiai kiaušiniški, 13 cm ilgio, 5-8 cm pločio, pradžioje purpuriniai, vėliau paruduoja. Subręsta per 14-15 mėnesių. Kiekviename kankorėžyje yra po 30-150 sėklų, vadinamų kedro riešutais. Sėklos skristukų neturi ir išplatinamos gyvūnų, daugiausia riešutinių[1]. Iš vieno medžio gaunama iki 12 kg riešutų.
Sibirinė pušis gali augti iki 800–850 metų.
Mediena lengva, kvapni, naudojama pieštukų gamybai. Sėklos (kedrų riešutai) valgomos. Jose gausu fosforo, jodo, mangano, vario, cinko, kobalto ir kitų reikalingų organizmui mikroelementų. Angliavandenių sudėtis tokia: krakmolas – 5,8 %, gliukozė – 2,83 %, dekstrinas – 2,26 %. Iš riešutų gaminamas kedrų aliejus.
Šaltiniai
-
Sėklos
-
Moteriški kankorėžiai
-
Augimvietė Urale