Italijos Eritrėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: en:Italian Eritrea
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 71: Eilutė 71:
* Emilio De Bono 1935 sausis - 1935 lapkritis
* Emilio De Bono 1935 sausis - 1935 lapkritis
* Pietro Badoglio 1935 lapkritis - 1936 gegužė
* Pietro Badoglio 1935 lapkritis - 1936 gegužė
{{Kolonijos Afrikoje}}

{{Etiopijos provincijos}}
[[Kategorija:Italijos kolonijinė imperija]]
[[Kategorija:Italijos kolonijinė imperija]]
[[Kategorija:Eritrėjos istorija]]
[[Kategorija:Eritrėjos istorija]]

11:58, 12 birželio 2011 versija

Colonia Eritrea
Italijos Eritrėja
Italijos kolonija

1890 – 1936
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Italijos Eritrėja
Location of Italijos Eritrėja
Sostinė Asmara
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkurta 1890 m.
 - Įjungta į Rytų Afriką 1936 m.
Valiuta Eritrėjos taleris, Italijos lira

Italijos Eritrėja (it. Colonia Eritrea) - Italijos kolonijinės imperijos kolonija Rytų Afrikoje. Apėmė dabartinę Eritrėją, egzistavo nuo 1880 m. iki 1936 m. Vėliau, kaip atskira kolonija, įjungta į Italijos Rytų Afriką, kur išsilaikė iki 1947 m.

Raida

1869 m. italų kompanija nupirko Asabos įlanką iš vietos sultono ir siekė čia įsitvirtinti. 1882 m. uostas buvo perduotas Italijos karalystei. Apie 1885 m. Italija įsitvirtino ir dar viename strateginiame Etiopijos pajūrio uoste - Masavoje.

Pasinaudodami Etiopijoje vykstančiais neramumais mirus imperatoriui Johanesui IV, 1889 italų pajėgos įsiveržė į šiaurines Etiopijos teritorijas, istorinį Mereb Melašo regioną. Po metų jie čia oficialiai įkūrė koloniją, pavadintą Eritrėja (pagal istorinį Raudonosios jūros pavadinimą). Ši kolonija buvo pripažinta Etiopijos imperatoriaus Meneliko II. 1889 m. pasirašius Vučalės sutartį su Melenliku, galutinai susiformavo kolonijos teritorija, kuomet Italija perėmė ir daug kitų pakrantės teritorijų.

Kadangi Italijai tai buvo pirmoji jos kolonija (it. Colonia Primogenita), vyriausybė jai skyrė daug dėmesio, į šalį masiškai migravo italai, kurie apsigyveno didžiausiuose miestuose Asmaroje ir Masavoje. 1914-1936 m. italų skaičius Eritrėjoje išaugo nuo 4000 iki 100000. Be to, italai skatino vietos gyventojų atsivertimą į katalikybę, statė bažnyčias.

Italija kolonijoje vykdė ir insfrastruktūros projektus. Buvo nutiestas keltuvas tarp Asmaros ir Masavos, Eritrėjos geležinkelis, pagerintos šalies higienos bei medicininio aptarnavimo sąlygos.

1936 m., Italijai nukariavus Etiopijos imperiją, Italijos Eritrėja buvo įjungta į Italijos Rytų Afriką.

Gubernatoriai

Italijos Eritrėją valdė gubernatoriai (it. Governatori) (iki 1896 m. - komendantai), pavaldūs Italijos karaliui:

  • Baldassarre Orero 1890 sausis - 1890 birželis
  • Antonio Gandolfi 1890 birželis - 1892 vasaris
  • Oreste Baratieri 1892 vasaris - 1896 vasaris
  • Antonio Baldissera 1896 vasaris - 1897 gruodis
  • Ferdinando Martini 1897 vasaris - 1907 kovas
  • Giuseppe Salvago Raggi 1907 kovas - 1915 regpjūtis
  • Giovanni Cerrina Feroni 1915 rugpjūtis - 1916 rugsėjis
  • Giacomo De Martino 1916 rugsėjis - 1919 liepa
  • Camillo De Camillis 1919 liepa - 1920 lapkritis
  • Ludovico Pollera 1920 lapkritis - 1921 balandis
  • Giovanni Cerrina Feroni 1921 balandis - 1923 birželis
  • Giacopo Gasparini 1923 birželis - 1928 birželis
  • Corrado Zoli 1928 birželis - 1930 liepa
  • Riccardo Di Lucchesi 1930 liepa - 1935 sausis
  • Emilio De Bono 1935 sausis - 1935 lapkritis
  • Pietro Badoglio 1935 lapkritis - 1936 gegužė