Lietuvos-Voluinės sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Reikšmė: VLE parametrų reikšmių užpildymas.
Velks (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2: Eilutė 2:


== Istorija ==
== Istorija ==
Lietuvos-Voluinės sutartį trumpai aprašė [[Ipatijaus metraštis]]. Pasak šio metraščio, sutartį sudarė 21 lietuvių kunigaikščio pasiuntiniai: penkių vyriausiųjų kunigaikščių ([[Živinbudas]], [[Daujotas]], jo brolio [[Viligaila]], [[Dausprungas]] ir jo brolio [[Mindaugas]]), žemaičių kunigaikščių ([[Erdvilas]], [[Vykintas]]), Deltuvos kunigaikščių, t.p. [[Bulaičiai|Bulaičių]] ir [[Ruškaičiai|Ruškaičių]] atstovai. Sutartis galiojo maždaug iki [[1238]] m. Manoma, kad pagal šią sutartį lietuviai įsipareigojo padėti Voluinės kunigaikštystei gintis nuo [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Černigovas|Černigovo]] kunigaikščių, kurie pretendavo į Voluinės sostą, Voluinės kunigaikščiai – neprieštarauti Lietuvos politinės įtakos stiprėjimui [[Juodoji Rusia|Juodojoje Rusioje]], priklausiančioje [[Voluinės kunigaikštystė|Voluinės kunigaikštystei]].
Lietuvos-Voluinės sutartį trumpai aprašė [[Ipatijaus metraštis]]. Pasak šio metraščio, sutartį sudarė 21 lietuvių kunigaikščio pasiuntiniai: penkių vyriausiųjų kunigaikščių ([[Živinbudas]], [[Daujotas]], jo brolio [[Viligaila]], [[Dausprungas]] ir jo brolio [[Mindaugas]]), žemaičių kunigaikščių ([[Erdvilas]], [[Vykintas]]), Deltuvos kunigaikščių, t.p. [[Bulaičiai|Bulaičių]] ir [[Ruškaičiai|Ruškaičių]] atstovai. Sutartis galiojo maždaug iki [[1238]] m. Manoma, kad šioje sutartyje paminėtų žemių kunigaikščiai įsipareigojo padėti Voluinės kunigaikštystei gintis nuo [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Černigovas|Černigovo]] kunigaikščių, kurie pretendavo į Voluinės sostą, Voluinės kunigaikščiai – neprieštarauti Lietuvos politinės įtakos stiprėjimui [[Juodoji Rusia|Juodojoje Rusioje]], priklausiančioje [[Voluinės kunigaikštystė|Voluinės kunigaikštystei]].


== Reikšmė ==
== Reikšmė ==

21:03, 11 birželio 2011 versija

Lietuvos-Voluinės sutartis1219 m. taikos sutartis tarp Lietuvos, Deltuvos, Žemaitijos ir kitų žemių kunigaikščių pasiuntinių ir Voluinės didžiojo kunigaikščio Romano Mstislavičiaus našlės Romanovos bei jos sūnų Danieliaus Haličiečio ir Vasilkos. Sudaryta Voluinės Vladimire.

Istorija

Lietuvos-Voluinės sutartį trumpai aprašė Ipatijaus metraštis. Pasak šio metraščio, sutartį sudarė 21 lietuvių kunigaikščio pasiuntiniai: penkių vyriausiųjų kunigaikščių (Živinbudas, Daujotas, jo brolio Viligaila, Dausprungas ir jo brolio Mindaugas), žemaičių kunigaikščių (Erdvilas, Vykintas), Deltuvos kunigaikščių, t.p. Bulaičių ir Ruškaičių atstovai. Sutartis galiojo maždaug iki 1238 m. Manoma, kad šioje sutartyje paminėtų žemių kunigaikščiai įsipareigojo padėti Voluinės kunigaikštystei gintis nuo Lenkijos ir Černigovo kunigaikščių, kurie pretendavo į Voluinės sostą, Voluinės kunigaikščiai – neprieštarauti Lietuvos politinės įtakos stiprėjimui Juodojoje Rusioje, priklausiančioje Voluinės kunigaikštystei.

Reikšmė

Lietuvos-Voluinės sutartis – pirmas patikimas istorinis faktas, kad XIII a. pradžioje jau gyvavo Lietuvių žemių konfederacija, pirmasis žinomas besikuriančios Lietuvos valstybės diplomatinis aktas ir svarbus istorijos šaltinis. Remdamasis sutartimi ir kitais istorijos šaltiniais istorikas Edvardas Gudavičius apytikriai nustatė minimų kunigaikščių ir jų grupių valdas, jų santykius. Sutartis atspindi didėjančią Lietuvių žemių konfederacijos įtaką Vidurio ir Rytų Europos šiaurinėje dalyje, akivaizdžiai rodo, kad XIII a. pirmaisiais dešimtmečiais konfederacija sugebėjo ne tik gintis, rengti žygius į gretimas šalis, bet ir plėtoti diplomatinę veiklą.[1]

Šaltiniai

  1. Rimantas Jasas, Vytautas SpečiūnasLietuvos-Voluinės sutartis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 351 psl.