Kūlupėnų seniūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 69: | Eilutė 69: | ||
=== Seniūnai === |
=== Seniūnai === |
||
*[[Algirdas Macius]] |
*[[Algirdas Macius]], [[1995]]–[[2010]] m.;<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?sid=5936&act=exp Vitalija Vitkauskienė. Iš darbo išėjo seniūnų seniūnas. - Pajūrio naujienos, 2010, lapkričio 19]</ref> |
||
*[[Birutė Žvinklienė]], l. e. p. [[2010]]–[[2011]] m.; |
|||
*[[Rita Lubienė]] |
*[[Rita Lubienė]], nuo [[2011]] m.<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=6423 Vitalija Vitkauskienė. Kūlupėnai turi naują seniūnę. - Pajūrio naujienos, 2011, kovo 25]</ref> |
||
== Gyvenvietės == |
== Gyvenvietės == |
||
15:08, 5 birželio 2011 versija
| Kūlupėnų seniūnija | |
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Kūlupėnai |
| Seniūnas | Algirdas Macius |
| Gyventojai (2001) | 1 785 |
| Plotas | 83 km² |
| Tankumas (2001) | 21,5 žm./km² |
| |
Kūlupėnų seniūnija yra Kretingos rajono savivaldybės vidurio rytuose, abipus kelio Kretinga-Salantai ir Salanto, dešiniajame Minijos krante.
Istorija
Kūlupėnų seniūnija įkurta 1861 m. kaip smulkiausias Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurės vakarinės dalies valstiečių luominės savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Kartu su valsčiumi ji 1861-1915 m. priklausė Telšių, o 1915-1940 ir 1941-1944 m. – Kretingos apskričiai. 1915-1918 m. seniūnija buvo vadinama vyrija, o 1940 ir 1944 m. sovietų valdžios pertvarkyta į Kūlupėnų apylinkę.
1995 m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias Kretingos rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas vietoje Kūlupėnų apylinkės. Ji apima buvusio Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurinę ir buvusio Salantų valsčiaus teritorijos pietinę dalį.
1861-1940 ir 1941-1944 m. seniūniją administravo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivulėje) 3 metams renkamas seniūnas, o jį pavadavo seniūno padėjėjas.
Nuo 1995 m. seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka.
Seniūnijos centras: Kūlupėnai.
Žymūs žmonės
- Gimė
- Rašytojas, švietėjas, vyskupas Motiejus Valančius (1801 m. Nasrėnuose);
- Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko jaunesnysis puskarininkis Jonas Sauseris (~1900 m. Grabšyčių dvare);
- Pedagogas, Lietuvos partizanas Stasys Jonauskas (1926 m. Prystovuose);
- Pedagogas, treneris, Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika (1952 m. Kūlupėnuose).
- Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas Steponas Vaičikauskas (1955 m. Tinteliuose).
- Gyveno (gyvena) ir reikšmingų darbų sukūrė
- Visuomenės veikėjas, knygų leidėjas, pedagogas, poetas Juozas Butkus-Butkų Juzė (1924-1937 m. ūkininkavo Aukštkalvių dvare);
- Krepšininkas, Olimpinių žaidinių ir Europos čempionatų prizininkas Gintaras Einikis (gyveno Kūlupėnuose);
- Kretingos rajono politinis veikėjas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Vitalijus Galuškinas (gyvena Kūlupėnuose).
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 1870 |
| |||
| 1999 | 85,3 | 1785 (878 vyrai, 907 moterys) |
| |
| 2001-04 | 1790 (Išsamiau) |
| ||
| 2009-09-01 | 83 |
| ||
Seniūnai
- Algirdas Macius, 1995–2010 m.;[1]
- Birutė Žvinklienė, l. e. p. 2010–2011 m.;
- Rita Lubienė, nuo 2011 m.[2]
Gyvenvietės
| Gyvenvietė | Statusas[4] | Gyventojų skaičius [5] | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Asteikiai | k | 65 | |
| Aukštkalviai | k | 49 | |
| Didieji Žalimai | k | 0 | |
| Grabšyčiai | k | 2 | |
| Kūlsodis | k | 30 | |
| Kūlupėnai | k | 1348 | |
| Nasrėnai | k | 112 | |
| Pipirai | k | 4 | |
| Prystovai | k | 14 | |
| Sauseriai | k | 39 | |
| Stropeliai | k | 12 | |
| Šalynas | k | 30 | |
| Šatilgalis | k | 39 | |
| Tinteliai | k | 29 |
- ↑ Vitalija Vitkauskienė. Iš darbo išėjo seniūnų seniūnas. - Pajūrio naujienos, 2010, lapkričio 19
- ↑ Vitalija Vitkauskienė. Kūlupėnai turi naują seniūnę. - Pajūrio naujienos, 2011, kovo 25
- ↑ Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16. B. 5.
- ↑ k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
- ↑ 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.
Seniūnaitijos
2009 m. įsteigtos 4 seniūnaitijos:
- 1-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Ateities, Beržyno, Klevų, Laukų, Minijos gatvės ir Asteikių, Aukštkalvių, Pipirų, Šatilgalio kaimai
- 2-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Mokyklos, Pušyno, Stoties gatvės ir Kūlupėnų kaimo vienkiemiai
- 3-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
- Nasrėnų seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai
Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos
- Gamtos paveldo objektai
Salantų regioninis parkas, Minijos ichtiologinis draustinis.
- Kultūros paveldo objektai
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Aukštkalvių dvaro sodyba, Šalyno dvaro sodyba, Tintelių dvaro sodyba, Kūlupėnų geležinkelio tiltas, Kūlupėnų geležinkelio stotis, Sauserių piliakalnis, Kūlsodžio, Sauserių kapinynai, Asteikių, Kūlsodžio, Kūlupėnų, Nasrėnų, Pipirų, Prystovų, Sauserių (Grabšyčių), Stropelių, Tintelių I, Tintelių II ir Tintelių III kaimų senosios kapinės, paminklas Kūlupėnų miške žuvusiems partizanams atminti, kryžius paskutiniojo Lietuvos partizano P. Končiaus žuvimo vietoje Didžiųjų Žalimų kaime.
Šaltiniai
Nuorodos
| |||||