Danų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
sil=DAN}} |
sil=DAN}} |
||
'''Danų kalba''' (dan. ''dansk sprog'') – kalba, priklausanti šiaurės germanų ([[Skandinavų kalbos|skandinavų kalbų]]) grupei ir drauge su [[švedų kalba]] sudaranti rytinę tos grupės šaką. Ja kalba apie 6 mln. žmonių daugiausia Danijoje, Vokietijoje, Farerų salose, Grenlandijoje, Islandijoje, mažumų Argentinoje, JAV ir Kanadoje. Vokietijoje ([[Šlėzvigas-Holšteinas|Šlėzvige-Holšteine]]) danų yra oficiali mažumų kalba<ref>[http://www.bmi.bund.de/cln_012/nn_164168/Internet/Content/Themen/Minderheiten/DatenundFakten/Daenische__Minderheit__Id__19269__de.html The Federal Ministry of the Interior of Germany] and [http://www.midas-press.org/NR/rdonlyres/1FF1EEC7-7193-4072-81C7-88B33B31FCF2/0/Overview_Germany2007.pdf Minorities in Germany]</ref>. Danų yra privaloma kalba [[Danijos karalystė|Danijos karalystės]] teritorijose Farerų salose (kur danų yra, kartu su farerų kalba, oficiali kalba) ir Grenlandijoje (kur nuo 2009 m. vienintelė oficiali kalba yra [[grenlandų kalba]]), bei taip pat Islandijoje. |
|||
'''Danų kalba''' – kalba, priklausanti šiaurės germanų ([[Skandinavų kalbos|skandinavų kalbų]]) grupei ir drauge su [[švedų kalba]] sudaranti rytinę tos grupės šaką. |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Iš pradžių [[danai]] gyveno pietinėje dabartinės Švedijos dalyje, Skonės provincijoje ir gretimose srityse, o [[Jutlandija|Jutlandijos pusiasalis]] tuo metu buvo gyvenamas kitų [[Germanai|germanų]] genčių, taip pat ir [[Jutai|jutų]], pagal kuriuos pavadintas ir pats pusiasalis. Ilgainiui danai iš [[Švedija|Švedijos]] persikėlė į tą pusiasalį ir pamažu sudarė danų tautą, kalbėjusia savo sena atsineštine kalba. X a. [[Danija|danų]] kalba dar mažai kuo tesiskyrė nuo kitų [[Skandinavija|skandinavų]] tarmių; žymesnis tarminės Danų kalbos skirtumas pasireiškia tik nuo XIII a. pabaigos. |
Iš pradžių [[danai]] gyveno pietinėje dabartinės Švedijos dalyje, Skonės provincijoje ir gretimose srityse, o [[Jutlandija|Jutlandijos pusiasalis]] tuo metu buvo gyvenamas kitų [[Germanai|germanų]] genčių, taip pat ir [[Jutai (germanų tauta)|jutų]], pagal kuriuos pavadintas ir pats pusiasalis. Ilgainiui danai iš [[Švedija|Švedijos]] persikėlė į tą pusiasalį ir pamažu sudarė danų tautą, kalbėjusia savo sena atsineštine kalba. X a. [[Danija|danų]] kalba dar mažai kuo tesiskyrė nuo kitų [[Skandinavija|skandinavų]] tarmių; žymesnis tarminės Danų kalbos skirtumas pasireiškia tik nuo XIII a. pabaigos. |
||
[[Vaizdas:Danishdialectmap.png|left|thumb| |
[[Vaizdas:Danishdialectmap.png|left|thumb|230px|Danų kalbos tarmės.]] |
||
Pradedant nuo XV a. danų kalbos vartojimo plotas žymiai pasikeitė. [[1653]] m. sutartimi Skonės ir kitas danų valdytąsias sritis galutinai priskyrus Švedijai, ilgainiui iš tų vietų buvo išstumta danų kalba, kurią pakeitė švedų kalba. Bet iš kitos pusės, iš pradžios asmeninės unijos [[1397]] m., o vėliau administraciniu keliu [[Norvegija|Norvegiją]] prijungus prie [[Danija|Danijos]], danų kalba palaipsniui įsigalėjo ne tik to krašto [[Literatūra|literatūroje]], bet ir [[mokykla|mokyklose]], spaudoje, ir kt. Tokia padėtis tęsėsi iki [[1814]] m., kai pagal [[Kylio taika|Kylio taiką]] Norvegija buvo atskirta nuo [[Danija|Danijos]]. |
Pradedant nuo XV a. danų kalbos vartojimo plotas žymiai pasikeitė. [[1653]] m. sutartimi Skonės ir kitas danų valdytąsias sritis galutinai priskyrus Švedijai, ilgainiui iš tų vietų buvo išstumta danų kalba, kurią pakeitė švedų kalba. Bet iš kitos pusės, iš pradžios asmeninės unijos [[1397]] m., o vėliau administraciniu keliu [[Norvegija|Norvegiją]] prijungus prie [[Danija|Danijos]], danų kalba palaipsniui įsigalėjo ne tik to krašto [[Literatūra|literatūroje]], bet ir [[mokykla|mokyklose]], spaudoje, ir kt. Tokia padėtis tęsėsi iki [[1814]] m., kai pagal [[Kylio taika|Kylio taiką]] Norvegija buvo atskirta nuo [[Danija|Danijos]]. |
11:15, 5 birželio 2011 versija
Danų kalba dansk | |
Kalbama | Danijoje, Farerų salose, Grenlandijoje, Vokietijoje (Šlėzvige-Holšteine) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 5,5 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
Kilmė | Indoeuropiečių germanų skandinavų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Danija Farerai Grenlandija Vokietija mažumos kalba Šlėzvige-Holšteine[1] Europos Sąjunga |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | da |
ISO 639-2 | dan |
ISO 639-3 | dan |
SIL | DAN |
Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką. Ja kalba apie 6 mln. žmonių daugiausia Danijoje, Vokietijoje, Farerų salose, Grenlandijoje, Islandijoje, mažumų Argentinoje, JAV ir Kanadoje. Vokietijoje (Šlėzvige-Holšteine) danų yra oficiali mažumų kalba[2]. Danų yra privaloma kalba Danijos karalystės teritorijose Farerų salose (kur danų yra, kartu su farerų kalba, oficiali kalba) ir Grenlandijoje (kur nuo 2009 m. vienintelė oficiali kalba yra grenlandų kalba), bei taip pat Islandijoje.
Istorija
Iš pradžių danai gyveno pietinėje dabartinės Švedijos dalyje, Skonės provincijoje ir gretimose srityse, o Jutlandijos pusiasalis tuo metu buvo gyvenamas kitų germanų genčių, taip pat ir jutų, pagal kuriuos pavadintas ir pats pusiasalis. Ilgainiui danai iš Švedijos persikėlė į tą pusiasalį ir pamažu sudarė danų tautą, kalbėjusia savo sena atsineštine kalba. X a. danų kalba dar mažai kuo tesiskyrė nuo kitų skandinavų tarmių; žymesnis tarminės Danų kalbos skirtumas pasireiškia tik nuo XIII a. pabaigos.
Pradedant nuo XV a. danų kalbos vartojimo plotas žymiai pasikeitė. 1653 m. sutartimi Skonės ir kitas danų valdytąsias sritis galutinai priskyrus Švedijai, ilgainiui iš tų vietų buvo išstumta danų kalba, kurią pakeitė švedų kalba. Bet iš kitos pusės, iš pradžios asmeninės unijos 1397 m., o vėliau administraciniu keliu Norvegiją prijungus prie Danijos, danų kalba palaipsniui įsigalėjo ne tik to krašto literatūroje, bet ir mokyklose, spaudoje, ir kt. Tokia padėtis tęsėsi iki 1814 m., kai pagal Kylio taiką Norvegija buvo atskirta nuo Danijos.
Tarmės
Danų kalbos tarmių skiriamos dvi žymesnės grupės; rytinė ir vakarinė. Pirmąjai, rytinei grupei priklauso švedų kalbai artima bornholmiečių tarmė ir rytinės jutų tarmės, o antroji, vakarinė, grupė apima vakarinės jutų ir šiaurinės šlezvigiečių tarmes. Anksčiau vartojama danų Skonės tarmė maždaug nuo XVII a. vidurio priskiama švedų kalbai.