Štirijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
2 262 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Pridėta kategorija "Slovėnijos istorija" (naudojant HotCat))
{{otheruses|Štirija}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
{{Austrijos istorija}}
|_noautocat = yes
[[Vaizdas:Steiermark Landeswappen.PNG|thumb|Štirijos kunigaikščių herbas]]
|vietinis pavadinimas = ''{{de|Herzogtum Steiermark}}''
 
|ilgas pavadinimas = Štirijos kunigaikštystė
'''Štirijos kunigaikštystė''' ({{de|Herzogtum Steiermark}}) buvo viena iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kunigaikštysčių iki imperijos paleidimo [[1806]] m., vėliau – [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] karūnos žemė iki valstybės žlugimo [[1918]] m. Šio kalnuoto regiono, kurį nuo XIX a. pradėjo lankyti laipiotojai po kalnus, apie pusę teritorijos dengia miškai, likusią dalį – pievos ir vynuogynai. Štirijoje taip pat yra naudingųjų iškasenų – anglies ir geležies rūdos, kuri [[Ercbergas|Ercberge]] (''Erzberg'') kasama nuo [[Senovės Roma|romėnų]] laikų. Žymus Austrijos vyno gamybos regionas yra Windisch Buheln. Ilgą laiką Štirija buvo labiausiai apgyvendintas Europos kalnų regionas.
|paprastas_pav = Štirija
|žemynas = Europa
|kilm = Štirijos kunigaikštystės
|regionas = Vidurio Europa
|šalis = Austrija, Slovėnija
|statusas = Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė<br>Habsburgų monarchijos teritorija
|imperija =
|statuso_tekstas =
|era = Naujieji laikai
|valdymo_forma = monarchija
|parlamentas =
|year_start = 1180
|year_end = 1918
|year_exile_start =
|date_start =
|date_end =
|event_start = Kunigaikštystės įsteigimas
|event_end = Habsburgų monarchijos pabaiga
|p1 = Štirijos marka
|vėliava_p1 = Steiermark Wappen.svg
|s1 = Pirmoji Austrijos Respublika
|vėliava_s1 = Flag of Austria.svg
|s2 = Jugoslavijos karalystė
|vėliava_s2 = Flag of the Kingdom of Yugoslavia.svg
|image_coat = Steiermark Wappen.svg
|symbol_type = Herbas
|herbas = Štirijos herbas
|image_flag = Flag of Steiermark (state).svg
|vėliavos_tipas = Vėliava
|vėliava = Štirijos vėliava
|image_map = Steiermark Donaumonarchie.png
|nacionalinis_devizas =
|valstybinis_himnas =
|sostinė = [[Gracas]]
|sostinė_tremtyje =
|valstybinės_kalbos = [[vokiečių kalba|vokiečių]]
|valiuta =
|valdovo_titulas = hercogas
|valdymo_metai1 = 1180-1192
|valdovas1 = Otokaras IV (pirmasis)
|valdymo_metai2 = 1916-1918
|valdovas2 = Karlas I Habsburgas (paskutinis)
|atstovo_titulas =
|atstovavimo_metai1 =
|atstovas1 =
|atstovavimo_metai2 =
|atstovas2 =
}}
'''Štirijos kunigaikštystė''' ({{de|Herzogtum Steiermark}}) buvo viena iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kunigaikštysčių iki imperijos paleidimo [[1806]] m., vėliau – [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] karūnos žemė iki valstybės žlugimo [[1918]] m.
 
Tradiciškai kunigaikštystės sostinė visuomet buvo [[Gracas]], kuriame rezidavo provincijos administracija.
 
== Geografija ==
[[vaizdas:Styrie en AT & en SI.PNG|thumb|left|150px|Štirijos regionas dabartinėje Austrijoje ir Slovėnijoje]]
Kunigaikštystės teritorija apėmė dabartinės pietų [[Austrija|Austrijos]] ir šiaurės rytų [[Slovėnija|Slovėnijos]] teritorijas ir kartu yra vienas iš Europos istorinių-kultūrinių regionų. Jis ribojosi (pagal laikrodžio rodyklę) su [[Žemutinė Austrija|Žemutine Austrija]], [[Vengrija]], [[Kroatija]], [[Karniola]], [[Karintija]], [[Zalcburgas|Zalcburgu]] ir [[Aukštutinė Austrija|Aukštutine Austrija]]. Šiuo metu Austrijoje regionas yra kartu ir administracinis vienetas - [[Štirijos žemė]], o Slovėnijoje sudaro neoficialų [[Štirija (Slovėnija)|Štirijos regioną]].
 
'''Štirijos kunigaikštystė''' ({{de|Herzogtum Steiermark}}) buvo viena iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kunigaikštysčių iki imperijos paleidimo [[1806]] m., vėliau – [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] karūnos žemė iki valstybės žlugimo [[1918]] m. Šio kalnuoto regionokrašto, kurį nuo XIX a. pradėjo lankyti laipiotojai po kalnus, apie pusę teritorijos dengia miškai, likusią dalį – pievos ir vynuogynai. Štirijoje taip pat yra naudingųjų iškasenų – anglies ir geležies rūdos, kuri [[Ercbergas|Ercberge]] (''Erzberg'') kasama nuo [[Senovės Roma|romėnų]] laikų. Žymus Austrijos vyno gamybos regionas yra ''Windisch Buheln''. Ilgą laiką Štirija buvo labiausiaitankiausiai apgyvendintas Europos kalnų regionas.
 
== Štirija pirmajame tūkstantmetyje ==
Vėliau Štirija pateko [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] įtakon kaip [[Karantanija|Karantanijos]] ([[Karintija|Karintijos]]), sukurtos kaip pasienio teritorija su [[avarai]]s ir slavais, dalis, į Štiriją jau buvo patekę nemažai bavarų ir kitų christianizuotų germanų tautų, kurias [[Zalcburgas|Zalcburgo]] vyskupai ir [[Akvilėja|Akvilėjos]] patriarchai laikė ištikimais [[Roma]]i. Daug prie kunigaikštystės bažnytinės hierarchijos kūrimo prisidėjo vyskupas Virgilius Zalcburgietis, vėliau pavadintas „Karantanijos apaštalu“. [[811]] m. Karolis Didysis riba tarp Zalcburgo ir Akvilėjos [[diocezija|diocezijų]] padarė [[Drava|Dravos]] upę.
 
== Štirijos marka ir kunigaikštystė ==
== Steiermark ==
[[X amžius|X-ame a.]] Štirija buvo atskirta nuo Karintijos ir pavadinta KarintijosŠtirijos Markamarka. [[Markgrafas|Markgrafai]] valdę šią [[marka|marką]] (žinomi kaip [[Otokarai]]) ''Steier'' tvirtovės pavadinimą įtraukė į markos pavadinimą ir taip atsirado vokiškas ''Steiermark'' pavadinimas. Markgrafo [[Otokaras IV|Otokaro IV-ojo]] valdymo metu ([[1164]]-[[1192|92]]) [[Fridrychas Barbarosa]] pakėlė Štirijos statusą į kunigaikštystę ([[1180]] m.).
 
Išmirus Otokarų dinastijai Štirija pateko į [[Babenbergai|Babenbergų dinastijos]] valdžią pagal [[Georgenbergo sutartis|Georgenbergo sutartį]]. Po Babenbergų dinastijos išmirimo Štiriją valdė Vengrija ([[1254]]-[[1260|60]]); Čekijos karalius [[Pšemyslas Otokaras]]; [[1276]] m. atiteko [[Habsburgai|Habsburgams]].
Antroje XVII a. pusėje atnaujinus veiksmus prieš protestantus izoliuotuose kalnų slėniuose dalis valstiečių ir protestantų dvasininkų, nesutikusių atsisakyti protestantizmo buvo ištremti iš išvyko į Transilvaniją. Tik [[1781]] m. [[imperatorius Jozefas II|imperatoriaus Jozefo II-ojo]] išleistas Tolerancijos aktas nutraukė religinius persekiojimus. Protestantams suteikta teisė kurti parapijas ir praktikuoti religiją.
 
== [[XIX amžius|XIX]]-[[XX amžius|XX]] amžiai ==
Zemeringo geležinkelis, užbaigtas [[1854]] m. tuo metu laikytas inžinerijos stebuklu. Tai yra seniausias Europos kalnų geležinkelis su daugybe tunelių ir viadukų, kertančių kalnų slėnius. Geležinkelis pritraukė daugybę turistų į Alpių kurortus ir mineralinius bei karštuosius šaltinius.
 
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] 68 % Štirijos gyventojų gimtoji kalba buvo vokiečių, o 32 % – slovėnų.
== [[XX amžius|XX]] amžius ==
 
Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal [[Sen Žermeno sutartis|Sen Žermeno sutartį]] 1918 m. pietinisŠtirijos kunigaikštystė buvo panaikinta ir padalinta. Pietinis, slovėnų dominuojamas, trečdalis, į pietus nuo [[Mura|Muros]] upės, su [[Celjė]]s ir [[Mariboras|Mariboro]] miestais įjungtas į Slovėniją ([[Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė|Jugoslaviją]]). Likę du trečdaliai tapo Austrijos federacine žeme, o slovėnų trečdalis (Žemutinė Štirija) iki šiol neformaliai vadinama Slovėnijos Štirijos provincija ir sudaro apie 1/3 šalies teritorijos. Skirtingai nei Karintijoje šis padalinimas nebuvo lydimas smurto, nors abiejose sienos pusėse liko tautinės mažumos (didesnieji Žemutinės Štirijos miestai buvo daugiausia vokiški).
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] 68 % Štirijos gyventojų gimtoji kalba buvo vokiečių, o 32 % – slovėnų, ji ribojosi (pagal laikrodžio rodyklę) su [[Žemutinė Austrija|Žemutine Austrija]], [[Vengrija]], [[Kroatija]], [[Karniola]], [[Karintija]], [[Zalcburgas|Zalcburgu]] ir [[Aukštutinė Austrija|Aukštutine Austrija]].
 
[[1942]] – [[1945]] Žemutinė Štirija buvo prijungta prie Nacistinės Vokietijos Štirijos ''reichsgau'', o po karo grąžinta [[Jugoslavija]]i.
Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal [[Sen Žermeno sutartis|Sen Žermeno sutartį]] 1918 m. pietinis slovėnų dominuojamas trečdalis, į pietus nuo [[Mura|Muros]] upės, su [[Celjė]]s ir [[Mariboras|Mariboro]] miestais įjungtas į Slovėniją ([[Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė|Jugoslaviją]]). Likę du trečdaliai tapo Austrijos federacine žeme, o slovėnų trečdalis (Žemutinė Štirija) iki šiol neformaliai vadinama Slovėnijos Štirijos provincija ir sudaro apie 1/3 šalies teritorijos. Skirtingai nei Karintijoje šis padalinimas nebuvo lydimas smurto, nors abiejose sienos pusėse liko tautinės mažumos (didesnieji Žemutinės Štirijos miestai buvo daugiausia vokiški).
 
[[1942]] – [[1945]] Žemutinė Štirija buvo prijungta prie Štirijos ''reichsgau'', o po karo grąžinta [[Jugoslavija]]i.
 
{{Habsburgų teritorijos}}
{{Vokietijos istoriniai regionai}}
 
[[Kategorija:Europos kunigaikštystės]]
[[Kategorija:Austrijos istorija]]
32 775

pakeitimai

Naršymo meniu