Francisco Solano López: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: fi:Francisco Solano López
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Франсіска Салана Лопес
Eilutė 22: Eilutė 22:
[[Kategorija:Paragvajaus prezidentai|Lopez, Francisco]]
[[Kategorija:Paragvajaus prezidentai|Lopez, Francisco]]


[[be:Франсіска Салана Лопес]]
[[de:Francisco Solano López]]
[[de:Francisco Solano López]]
[[en:Francisco Solano López]]
[[en:Francisco Solano López]]

11:06, 30 gegužės 2011 versija

Francisco Solano López

Fransiskas Solanas Lopesas (port. Francisco Solano López; 1826 m. liepos 24 d. - 1870 m. kovo 1 d.) - autoritarinis Paragvajaus prezidentas, valdęs šalį 18621870 m.;

Prezidento Carlos Antonio López sūnus. Francisco Solano López sukėlė Trigubo Aljanso karą, visiškai sužlugdžiusį valstybę.

Solano Lopesas gimė netoli Asunsjono, tuometinio Paragvajaus armijos vado šeimoje. 1853 m. buvo išsiųstas į Europą. Iš ten rūpinosi ginklų tiekimu Paragvajui. Paryžiuje sutiko Eliza Lynch, kurią vėliau vedė. Grįžęs į Paragvajų 1855 m. Solano Lopesas tapo karo ministru. 1862 m. mirus tėvui, tapo viceprezidentu, o netrukus ir prezidentu. 1864 m. įsiterpė į Brazilijos ir Urugvajaus konfliktą bei pradėjo kruviniausią karą Pietų Amerikos istorijoje. Nors karo pradžioje paragvajiečiai užėmė nemažai teritorijų, tačiau vėliau Aljanso pajėgos perėmė karo kontrolę ir po alinančio karo užėmė Paragvajų. Net akivaizdžiai pralaimėdamas Solano Lopesas nepasidavė ir dar metus priešinosi pasitraukęs į kalnus.

1870 m. kovo 1 d. įvykusiame Sero Koros mūšyje buvo nužudytas kai bandė pasprukti plaukdamas upe. Paskutiniai jo ištarti žodžiai buvo „Mirštu už savo tėvynę!“ (Muero por mi patria).

Paragvajuje iki šiol tebediskutuojama, ar Solano Lopesas buvo bebaimis karys, kuris kovojo iki galo, ar pamišėlis, pražudęs šalį.

Prieš tai:
Carlos Antonio López
Paragvajaus prezidentas
1862-1870
Po to:
Cirilo Antonio Rivarola