Kabyras: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:33, 27 gegužės 2011 versija

Kabyras
Gimė	1440 m. Pratapgarhas, Utar Pradešas, Indija
Mirė	1518 m. (~78 metai) Magharas, Utar Pradešas, Indija
Tautybė	indas
Religija	islamas/hinduizmas/sikhizmas

Veikla	poetas, filosofas, audėjas

Kabyras (hind. कबीर, IAST: Kabīra; 1440–1518 m.) – Indijos poetas mistikas, rašęs hindi kalba. Padarė didelę įtaką Bhakti judėjimui, yra vienas iš 15 sikhų guru.

Manoma, kad Kabyras buvo nesantuokinis brahmano našlės sūnus, užaugintas musulmonų. Gyveno Varanasyje, buvo audėjas. Savo lyrikoje ir filosofijoje derino vaišnavų ir sufizmo idėjas. Kūrė dvieilius aforizmus, lyrines ir filosofijos didaktines dainas, satyras, paradoksus. Kūriniuose kalbama apie būties laikinumą, įtvirtinama monoteistinė Dievo, kaip vieningo dvasinio prado be požymių (nirguna), samprata, teigiama, kad vienintelė Dievo raiška – jo amžinasis žodis, iš tikrųjų atspindintis dieviškąją esatį, o ne įvairiapusišką, bet iliuzinį žmogaus paklydimų pasaulį. Kabyro teigimu, Dievas slypi visose gyvose būtybėse. Iš sufizmo perėmė dvasinės meilės Dievui, pažinimo susiliejime, idėją. Skelbė islamo ir hinduizmo tapatumą. Neigė kastų sistemą, asketizmo, teologinių žinių, ritualizmo naudą. Kabyras kovojo su religiniu fanatizmu, išjuokė visuomenės ydas, ortodoksinę scholastiką, kulto tarnų veidmainystę.

Pasak Kabyro, kiekvienas tiesai, meilei bei gėriui ištikimas žmogus, nepriklausomai nuo religijos ar kastos, yra gerbtinas ir savaime vertybė. Kūrinių kalbai būdingas aukštojo ir žemojo stiliaus, metafizikos ir buitiškumo derinys, gausu folklorinių įvaizdžių, užkoduotų simbolių^[1].

Šaltiniai

↑ Kabyras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[1] Kabyras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[1]

@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 |religija= [[islamas]]/[[hinduizmas]]/[[sikhizmas]]
 }}
-'''Kabyras''' ({{hi|कबीर|Kabīra}}; [[1440]]-[[1518]] m.) - [[Indija|Indijos]] poetas mistikas, rašęs [[hindi kalba]]. Padarė didelę įtaką [[Bhakti joga|Bhakti judėjimui]], yra vienas iš 15 [[sikhizmas|sikhų]] guru.
+'''Kabyras''' ({{hi|कबीर|Kabīra}}; [[1440]]–[[1518]] m.) – [[Indija|Indijos]] poetas mistikas, rašęs [[hindi kalba]]. Padarė didelę įtaką [[Bhakti joga|Bhakti judėjimui]], yra vienas iš 15 [[sikhizmas|sikhų]] guru.
-Manoma, kad Kabyras buvo nesantuokinis [[brahmanas|brahmano]] našlės sūnus, užaugintas [[islamas|musulmonų]]. Gyveno [[Varanasis|Varanasyje]], buvo audėjas. Savo lyrikoje ir filosofijoje derino [[vaišnavai|vaišnavų]] ir [[sufizmas|sufizmo]] idėjas. Kūrė dvieilius [[aforizmas|aforizmus]], lyrines ir filosofijos didaktines dainas, [[satyra]]s, [[paradoksas|paradoksus]]. Kūriniuose kalbama apie būties laikinumą, įtvirtinama monoteistinė [[Dievas|Dievo]], kaip vieningo dvasinio prado be požymių (''nirguna''), samprata, teigiama, kad vienintelė Dievo raiška - jo amžinasis žodis, iš tikrųjų atspindintis dieviškąją esatį, o ne įvairiapusišką, bet iliuzinį žmogaus paklydimų pasaulį. Kabyro teigimu, Dievas slypi visose gyvose būtybėse. Iš sufizmo perėmė dvasinės meilės Dievui, pažinimo susiliejime, idėją. Skelbė islamo ir [[hinduizmas|hinduizmo]] tapatumą. Neigė [[kasta|kastų]] sistemą, [[asketizmas|asketizmo]], teologinių žinių, ritualizmo naudą. Kabyras kovojo su religiniu fanatizmu, išjuokė visuomenės ydas, ortodoksinę scholastiką, kulto tarnų veidmainystę.
+Manoma, kad Kabyras buvo nesantuokinis [[brahmanas|brahmano]] našlės sūnus, užaugintas [[islamas|musulmonų]]. Gyveno [[Varanasis|Varanasyje]], buvo audėjas. Savo lyrikoje ir filosofijoje derino [[vaišnavai|vaišnavų]] ir [[sufizmas|sufizmo]] idėjas. Kūrė dvieilius [[aforizmas|aforizmus]], lyrines ir filosofijos didaktines dainas, [[satyra]]s, [[paradoksas|paradoksus]]. Kūriniuose kalbama apie būties laikinumą, įtvirtinama monoteistinė [[Dievas|Dievo]], kaip vieningo dvasinio prado be požymių (''nirguna''), samprata, teigiama, kad vienintelė Dievo raiška – jo amžinasis žodis, iš tikrųjų atspindintis dieviškąją esatį, o ne įvairiapusišką, bet iliuzinį žmogaus paklydimų pasaulį. Kabyro teigimu, Dievas slypi visose gyvose būtybėse. Iš sufizmo perėmė dvasinės meilės Dievui, pažinimo susiliejime, idėją. Skelbė islamo ir [[hinduizmas|hinduizmo]] tapatumą. Neigė [[kasta|kastų]] sistemą, [[asketizmas|asketizmo]], teologinių žinių, ritualizmo naudą. Kabyras kovojo su religiniu fanatizmu, išjuokė visuomenės ydas, ortodoksinę scholastiką, kulto tarnų veidmainystę.
 Pasak Kabyro, kiekvienas [[tiesa]]i, [[meilė|meilei]] bei [[gėris|gėriui]] ištikimas žmogus, nepriklausomai nuo religijos ar kastos, yra gerbtinas ir savaime vertybė. Kūrinių kalbai būdingas aukštojo ir žemojo stiliaus, metafizikos ir buitiškumo derinys, gausu folklorinių įvaizdžių, užkoduotų simbolių<ref>{{VLE|9}}</ref>.
 == Šaltiniai ==