Korėjiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: mhr:Корей йылме
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.3) (robotas Pridedama: sl:Korejščina
Eilutė 143: Eilutė 143:
[[simple:Korean language]]
[[simple:Korean language]]
[[sk:Kórejčina]]
[[sk:Kórejčina]]
[[sl:Korejščina]]
[[sq:Gjuha koreane]]
[[sq:Gjuha koreane]]
[[sr:Корејски језик]]
[[sr:Корејски језик]]

14:00, 25 gegužės 2011 versija

Korėjiečių kalba
한국어, 조선어 (Hangugeo, Chosŏnŏ)
KalbamaŠiaurės Korėja, Pietų Korėja, Kinija
Kalbančiųjų skaičius78 mln.[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių13
Kilmėizoliuota
Oficialus statusas
Oficiali kalbaŠiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėja, Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja
Kalbos kodai
ISO 639-1ko
ISO 639-2kor
ISO 639-3kor
Wikipedia
Wikipedia

Korėjiečių kalba – kalba, kuria kalba korėjiečiai Šiaurės Korėjoje, Pietų Korėjoje, Šiaurės Kinijoje ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse. Nuo seno ji vadinama 조선어 (Chosŏnŏ), šis pavadinimas yra išlikęs Šiaurės Korėjoje. Pietų Korėjoje, tuo tarpu, ji vadinama 한국어 (Hangugeo).

Istorija ir giminingos kalbos

Korėjiečių kalba yra laikoma izoliuota kalba, nors nepaneigiami jos ryšiai su Altajaus kalbomis.

Fonetika

Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos

Korėjiečių kalbos užrašymo būdai kito ne kartą.
Pagrindinis raštas, nuo mūsų eros pradžios introdukuotas į Korėją, buvo kinų, kuris atėjo kartu su jų kultūros pasiekimais bei literatūrine kinų kalba. To meto intelektualai visoje Rytų Azijoje bendraudavo, ir raštai buvo rašomi kiniškai.
Visgi Korėjoje, kaip ir Japonijoje bei Vietname, vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietos tradicijoms, o sykiu keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečiai perėmė labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Štai keletas pavyzdžių:

  • 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“;
  • 調和 kin.: tiaohe, kor: johua, „harmonija“;
  • 大学 kin.: daxue, kor: daehak, „universitetas“;
  • 化学 kin.: huaxue, kor: hwahak, „chemija“;

Gana anksti korėjiečiai susidūrė ir su problema, kaip užrašyti savos kalbos žodžius, ypač gramatines galūnes, kurių šioje kalboje, skirtingai nei kinų, yra daug. Labai ilgą laiką tam jie naudojo nesusistemintą skiemeninę abėcėlę to, savo išvaizda (ir struktūra) panašią į japonišką katakaną.
Galutinai ši problema buvo išspręsta XV a., išradus korėjiečių kalbai pritaikytą hangul, kuri ilgainiui taip išpopuliarėjo šalyje, kad ėmė išstumti kiniškus hieroglifus.
Šiuo metu Pietų Korėjoje kalba užrašoma naudojant tiek kiniškas ideogramas (kiniškos kilmės žodžiams), tiek hangul (korėjietiškos kilmės žodžiams), o Šiaurės Korėja kiniškų hieroglifų yra visiškai atsisakiusi. Čia naudojamas tik hangul.

Gramatika

Pagrindinis straipsnis – Korėjiečių kalbos gramatika.

Korėjiečių kalba yra agliutinacinė. Afiksai yra atskiri, paprastai dedami po žodžio, kurio prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį veiksmažodį arba būdvardį ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko aplinkybės, tada veiksnys, papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.

Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. Pastarsis daugiausiai naudojamas rašytinėje kalboje.

Korėjiečių kalboje yra devynios kalbos dalys: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, dalelytės, prieveiksmiai, jungtukai ir jaustukai.

Daiktavardžiai neturi tiksliai išreikštos vienaskaitos ar daugiskaitos. Jų linksnį keičia po žodžio einančios dalelytės.

Veiksmažodis susideda iš šaknies ir prieš ją arba po jos pridedamais laiko, mandagumo, nuosakos ir kitas reikšmes turinčiais afiksais, kurie gali būti jungiami tarpusavyje į grupes. Veiksmažodis neasmenuojamas ir nekaitomas skaičiais, turi keturi laikus (esamajį, būtąjį, dvigubą būtąjį ir būsimąjį).

Būdvardžiai turi daug veiksmažodžiams būdingų savybių: jie kaitomi laike, su jais naudojami kai kurie veiksmažodžiams būdingi afiksai. Būdvardžiai nekaitomi gimine ir skaičiumi. Laipsniavimas išreiškiamas pridedant afiksus.

Skaitvardžiai dviejų rūšių: korėjietiški ir sinokorėjietiški. Kiekvienas iš jų turi specifinę naudojimo sritį. Skaičiuojant objektus, prie skaitvardžio pridedamas tam tikrai objektų grupei skirtas skaičiavimo afiksas.

Dalelytės yra trumpi funkciniai sufiksai, kurie patys neturi jokios reikšmės, tačiau suteikia daiktavavardžiams ir įvardžiams linksnį arba kitokią prasmę. Jos eina po pažįmimojo žodžio.

Dialektai

Nuorodos


Išnašos

  1. Korean language, Ethnologue

Šablonas:Link GA