Balys Matulionis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
| pastabos= |
| pastabos= |
||
}} |
}} |
||
'''Balys Matulionis''' ([[1895]] |
'''Balys Matulionis''' ([[1895]] m. [[gegužės 21]] d. [[Antakalniai]], [[Utenos valsčius]] – [[1974]] m. [[gruodžio 1]] d. [[Barbertonas]], [[Ohajo valstija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, visuomenės veikėjas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1919]] |
[[1919]] m. baigęs [[Petrogradas|Petrogrado]] karo medicinos akademiją grįžo į Lietuvą. Studijuodamas priklausė korporacijai „Fraternitas Lithuanica“, buvo Petrogrado lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Kaip „Grūdo“ draugijos įgaliotinis lietuvių pabėgėlių reikalams [[1917]] m. važinėjo po [[Rusija|Rusiją]], organizavo lietuvių mokyklas ir prieglaudas. [[1917]] m. [[LVLS|Liaudininkų partijos]] atstovas [[Rusijos lietuvių seimas Petrograde|Rusijos lietuvių seime]] Petrograde. [[1920]]–[[1940]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je. [[1927]]–[[1938]] m. Karo ligoninės Kaune vyr. gydytojas ir jo pastangomis įsteigto Fizioterapijos skyriaus vedėjas. [[1938]]–[[1940]] m. Karo ligoninės konsultantas, medicinos tarnybos [[pulkininkas]]. Daug prisidėjo prie [[Birštonas|Birštono]], [[Pasvalys|Pasvalio]] ir [[Likėnai|Likėnų]] versmių tyrimo, Birštono ir Likėnų kurortų tvarkymo. [[1940]]–[[1941]] m. bolševikų suimtas, kalintas. [[1941]] m. Kauno tuberkuliozės ligoninės direktorius, vadovavo ir [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] klinikų Fizioterapijos skyriui. [[1941]]–[[1944]] m. Vyriausiosios sveikatos vadybos valdytojas. |
||
Nuo išvežimo į Rytų frontą išgelbėjo apie 500 gailestingųjų seserų, apie 30 gydytojų. Sutrukdė nužudyti [[Kalvarija|Kalvarijos]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] psichiatrijos ligoninių ligonius. Rašė į „Mediciną“, daugiausia kurortologijos klausimais. [[1944]] |
Nuo išvežimo į Rytų frontą išgelbėjo apie 500 gailestingųjų seserų, apie 30 gydytojų. Sutrukdė nužudyti [[Kalvarija|Kalvarijos]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] psichiatrijos ligoninių ligonius. Rašė į „Mediciną“, daugiausia kurortologijos klausimais. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], britų [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] sanatorijos Bad Reburge vedėjas. [[1949]] m. atvyko į [[JAV]]. Dirbo gydytoju Valum Lake ([[Rod Ailendo valstija]]) sanatorijoje. Suredagavo knygą „Fraternitas Lithuanica [[1908]]–[[1958]] m.“ (išspausdinta [[1958]] m., [[Putnamas|Putname]]).<ref>{{VLE|XV|786||Balys Matulionis}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
12:46, 25 gegužės 2011 versija
| Balys Matulionis | |
|---|---|
| Gimė | 1895 m. gegužės 21 d. Antakalniai, Utenos valsčius |
| Mirė | 1974 m. gruodžio 1 d. (79 metai) Barbertonas, Ohajo valstija |
| Veikla | gydytojas, visuomenės veikėjas, medicinos tarnybos pulkininkas |
Balys Matulionis (1895 m. gegužės 21 d. Antakalniai, Utenos valsčius – 1974 m. gruodžio 1 d. Barbertonas, Ohajo valstija) – Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas.
Biografija
1919 m. baigęs Petrogrado karo medicinos akademiją grįžo į Lietuvą. Studijuodamas priklausė korporacijai „Fraternitas Lithuanica“, buvo Petrogrado lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Kaip „Grūdo“ draugijos įgaliotinis lietuvių pabėgėlių reikalams 1917 m. važinėjo po Rusiją, organizavo lietuvių mokyklas ir prieglaudas. 1917 m. Liaudininkų partijos atstovas Rusijos lietuvių seime Petrograde. 1920–1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1927–1938 m. Karo ligoninės Kaune vyr. gydytojas ir jo pastangomis įsteigto Fizioterapijos skyriaus vedėjas. 1938–1940 m. Karo ligoninės konsultantas, medicinos tarnybos pulkininkas. Daug prisidėjo prie Birštono, Pasvalio ir Likėnų versmių tyrimo, Birštono ir Likėnų kurortų tvarkymo. 1940–1941 m. bolševikų suimtas, kalintas. 1941 m. Kauno tuberkuliozės ligoninės direktorius, vadovavo ir Vytauto Didžiojo universiteto klinikų Fizioterapijos skyriui. 1941–1944 m. Vyriausiosios sveikatos vadybos valdytojas.
Nuo išvežimo į Rytų frontą išgelbėjo apie 500 gailestingųjų seserų, apie 30 gydytojų. Sutrukdė nužudyti Kalvarijos ir Vilniaus psichiatrijos ligoninių ligonius. Rašė į „Mediciną“, daugiausia kurortologijos klausimais. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, britų Raudonojo Kryžiaus sanatorijos Bad Reburge vedėjas. 1949 m. atvyko į JAV. Dirbo gydytoju Valum Lake (Rod Ailendo valstija) sanatorijoje. Suredagavo knygą „Fraternitas Lithuanica 1908–1958 m.“ (išspausdinta 1958 m., Putname).[1]
Šaltiniai
- ↑ Balys Matulionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 786 psl.