Andrius Algirdaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vienuolis (aptarimas | indėlis)
S tik paaiškinau, kad Andrius — krikšto vardas
Vienuolis (aptarimas | indėlis)
S →‎Nuorodos: pasirodo, Andrius_iš_Polocko jau permetamas į Andrius_Algirdaitis, tai nuoroda nebūtina
Eilutė 47: Eilutė 47:
== Nuorodos ==
== Nuorodos ==


* [[Andrius iš Polocko]] — to pačio asmens lapas Vikipedijoje.
* [http://savas.palubinskas.lt/pages/palubinskas Apie Palubinskų giminę] — giminės pradininkas Vingaudas
* [http://savas.palubinskas.lt/pages/palubinskas Apie Palubinskų giminę] — giminės pradininkas Vingaudas



12:19, 24 gegužės 2011 versija

Andrius Algirdaitis
Gediminaičiai
Gimė 1325 m.
Mirė 1399 m.
Vorskla
Tėvas Algirdas
Motina Marija
Vaikai Michailas
Semionas
Ivanas
Fiodoras
Pskovo kunigaikštis
Valdė 13421349 m.
Pirmtakas Vsevolodas Aleksandrovičius
Įpėdinis Jevstafijus Fiodorovičius
Polocko kunigaikštis
Valdė 13421377 m.
Pirmtakas Narimantas
Įpėdinis Skirgaila
Pskovo kunigaikštis
Valdė 13771385 m.
Pirmtakas Matvėjus Pskovskis
Įpėdinis Ivanas Andrejevičius
Polocko kunigaikštis
Valdė 13861387 m.
Pirmtakas Skirgaila
Įpėdinis -
Lukomsko kunigaikštis
Valdė 13861399 m.
Pskovo kunigaikštis
Valdė 13941399 m.
Pirmtakas Ivanas Andrejevičius
Įpėdinis -
Vikiteka Andrius Algirdaitis

Andrius Algirdaitis (lietuviškas vardas Vingaudas, lenkiškai Vingoldas, krikšto vardas Andrius, 13251399 m. rugpjūčio 12 d.) - Pskovo (13421348 m.; valdė per vietininką) ir Polocko (13421387 m.) kunigaikštis.

Biografija

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo pirmosios žmonos, Vitebsko kunigaikštytės Marijos, vyriausiasis sūnus. Iki XIV a. aštuntojo dešimtmečio kovojo prieš Livonijos ordiną. 1377 m. mirus Algirdui pretendavo į didžiojo kunigaikščio sostą, kartu su Livonijos ordinu, Maskvos didžiąja kunigaikštyste ir Naugardo kunigaikštyste sudarė koaliciją prieš Jogailą. Andriaus įtikintas Maskvos didysis kunigaikštis Dmitrijus Donietis 1380 m. užėmė LDK valdas Starodubą ir Trubčevską. Kulikovo mūšyje 1380 m. Andrius vadovavo Maskvos kariuomenės daliniui. 1381 m. ir 1385 m. prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą sukėlė du maištus, motyvuodamas, jog katalikybę priėmęs Jogaila negali vadovauti pravoslavų žemėms. Nesutarimais pasinaudojo Maskva ir Livonijos ordinas. 1385 m. spalio 10 d. su Livonijos magistru sudarė vasalinę sutartį: mainais už gynybą Andrius Algirdaitis vokiečiams atidavė Polocko kunigaikštystę ir drauge pradėjo rytinių LDK žemių puldinėjimą. 1387 m. Skirgaila, padedamas lenkų, užėmė Polocką, Andrių paėmė į nelaisvę ir išsiuntė į Lenkiją, kur šis 7 metus kalėjo. 1394 m. Vytauto prašymu paleistas. 1399 m. žuvo Vorsklos mūšyje kovodamas prieš totorius[1].

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Algirdas Matulevičius. Andrius Algirdaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 500 psl.