Kūlupėnų seniūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Šablono pakeitimas - iš karto neįstatyti parametrai
EmausBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 135: Eilutė 135:


[[bat-smg:Kūlopienu seniūnėjė]]
[[bat-smg:Kūlopienu seniūnėjė]]
[[ru:Кулупенайское староство]]

09:35, 23 gegužės 2011 versija

Kūlupėnų seniūnija
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Centras Kūlupėnai
Seniūnas Algirdas Macius
Gyventojai (2001) 1 785
Plotas 83 km²
Tankumas (2001) 21,5 žm./km²

Kūlupėnų seniūnija yra Kretingos rajono savivaldybės vidurio rytuose, abipus kelio Kretinga-Salantai ir Salanto, dešiniajame Minijos krante.

Istorija

Kūlupėnų seniūnija įkurta 1861 m. kaip smulkiausias Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurės vakarinės dalies valstiečių luominės savivaldos administracinis-teritorinis vienetas. Kartu su valsčiumi ji 1861-1915 m. priklausė Telšių, o 1915-1940 ir 1941-1944 m. – Kretingos apskričiai. 1915-1918 m. seniūnija buvo vadinama vyrija, o 1940 ir 1944 m. sovietų valdžios pertvarkyta į Kūlupėnų apylinkę.

1995 m. seniūnija naujai įkurta kaip smulkiausias Kretingos rajono savivaldybės administracinis-teritorinis vienetas vietoje Kūlupėnų apylinkės. Ji apima buvusio Kartenos valsčiaus teritorijos šiaurinę ir buvusio Salantų valsčiaus teritorijos pietinę dalį.

1861-1940 ir 1941-1944 m. seniūniją administravo, viešuosius bendruomenės reikalus tvarkė ir gyventojus atstovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (tarpukariu – krivulėje) 3 metams renkamas seniūnas, o jį pavadavo seniūno padėjėjas.

Nuo 1995 m. seniūnas yra valstybės tarnautojas, galintis dirbti neterminuotai. Jis nėra renkamas, o skiriamas konkurso tvarka.

Seniūnijos centras: Kūlupėnai.

Žymūs žmonės

Gimė
Gyveno (gyvena) ir reikšmingų darbų sukūrė
Seniūnijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Gyvenvietės
1870
  • 2 kaimai
1999 85,3 1785 (878 vyrai, 907 moterys)
  • 15 kaimų
2001-04 1790
(Išsamiau)
  • 14 kaimų
  • 1 kaimo dalis
2009-09-01 83
  • 14 kaimų

Seniūnai

Gyvenvietės

Seniūnijos gyvenvietės 1861-1944 m.
1870 m.[1]
Seniūnijos gyvenvietės 1995-2010 m.
Gyvenvietė Statusas[2] Gyventojų skaičius [3] Pastabos
Asteikiai k 65
Aukštkalviai k 49
Didieji Žalimai k 0
Grabšyčiai k 2
Kūlsodis k 30
Kūlupėnai k 1348
Nasrėnai k 112
Pipirai k 4
Prystovai k 14
Sauseriai k 39
Stropeliai k 12
Šalynas k 30
Šatilgalis k 39
Tinteliai k 29
  1. Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašas. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16. B. 5.
  2. k – kaimas, m – miestas, mstl – miestelis, vs – viensėdis, gst – gel. stoties gyvenvietė. Šaltinis: Registrų centro duomenys 2010-03-01.
  3. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys.

Seniūnaitijos

2009 m. įsteigtos 4 seniūnaitijos:

  • 1-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Ateities, Beržyno, Klevų, Laukų, Minijos gatvės ir Asteikių, Aukštkalvių, Pipirų, Šatilgalio kaimai
  • 2-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Mokyklos, Pušyno, Stoties gatvės ir Kūlupėnų kaimo vienkiemiai
  • 3-oji Kūlupėnų seniūnaitija: Kūlupėnų gyvenvietės Draugystės, Liepų, Lino, Pievų, Salanto, Taikos, Vyšnių gatvės ir Sauserių, Prystovų kaimai
  • Nasrėnų seniūnaitija: Didžiųjų Žalimų, Grabšyčių, Klausgalvų Medsėdžių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Stropelių, Šalyno, Tintelių kaimai

Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos

Gamtos paveldo objektai

Salantų regioninis parkas, Minijos ichtiologinis draustinis.

Kultūros paveldo objektai

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Aukštkalvių dvaro sodyba, Šalyno dvaro sodyba, Tintelių dvaro sodyba, Kūlupėnų geležinkelio tiltas, Kūlupėnų geležinkelio stotis, Sauserių piliakalnis, Kūlsodžio, Sauserių kapinynai, Asteikių, Kūlsodžio, Kūlupėnų, Nasrėnų, Pipirų, Prystovų, Ruginių, Sauserių (Grabšyčių), Stropelių, Tintelių I, Tintelių II ir Tintelių III kaimų senosios kapinės, paminklas Kūlupėnų miške žuvusių partizanų atminimui, kryžius paskutiniojo Lietuvos partizano P. Končiaus žuvimo vietoje Didžiųjų Žalimų kaime.

Šaltiniai

Nuorodos