Pomerelija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
27 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: en:Pomerelia)
| Pastaba =
}}
'''Pomerelija''' (sen. [[kašubų kalba|kašubų (pamarėnų) kalba]] ''Pòmòrskô'', {{pl|Pomorze Gdańskie}}; {{de|Pommerellen}}) - – istorinis regionas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietinėje pakrantėje dabartinėje šiaurės [[Lenkija|Lenkijoje]] ([[Pamario vaivadija]]). Kartais laikoma sudėtine (rytine) [[Pomeranija|Pomeranijos]] (Pajūrio) regiono dalimi. Pomerelija vakaruose ribojosi su Pomeranija, rytuose - – su [[Prūsija]], pietuose - – su [[Didžioji Lenkija|Didžiąja Lenkija]].
 
Svarbiausias regiono miestas  – [[Gdanskas]].
 
== Istorija ==
Regione nuo I tūkst. pr. m. e. žinomos archeologinės [[Pomeranijos kultūra|Pomeranijos]], [[Oksivo kultūra|Oksivo]], [[Vielbarko kultūra|Vielbarko]] kultūros, kurias kūrė [[rugijai]], [[vendai]], [[gotai]], [[gepidai]], [[vidivarijai]]. VII a. regione apsigyveno [[slavai]] [[pamarėnai]], iš kurių vėliau išsivystė [[kašubai]].
 
=== Pagoniškasis laikotarpis ===
{{main|Pomerelijos kunigaikštystė}}
Ankstyvuoju laikotarpiu kraštas buvo priklausomas [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]], o XI a. viduryje čia susiformavo nepriklausoma pagoniška [[Pomerelijos kunigaikštystė]]. Apie 1116  m. ją vėl prisijungė Lenkija, ir kunigaikštystė jos sudėtyje išbuvo iki [[Boleslovas III|Boleslovo III]] mirties. 1138  m. prasidėjus Lenkijos dezintegracijai, Pomerelija vėl atgavo nepriklausomybę. Joje įsitvirtino atskira nei Lenkijoje dinastija - – [[Sobieslavičiai]] (kitaip - – Samboridai).
 
XIII a. Pomerelija buvo susiskaidžiusi, ir svarbiausios Sobieslavičių valdomos kunigaištystės buvo Gdansko, Bialogardo, Lubiševo, Šveco. Apie 1271  m. vienybė buvo atkurta, tačiau greitai Pomerelijos kunigaikštystė vėl pateko į Lenkijos orbitą. 1294  m. ji sudarė uniją su Didžiąja Lenkija, 1296  m. ją nukariavo [[Kujavija]], 1299  m. įjungta į Lenkijos karalystę, kurios sudėtyje išbuvo iki 1308  m. Tuo metu regione ėmė plisti [[krikščionybė]].
 
=== Krikščioniškasis laikotarpis ===
{{Prūsijos istorija}}
[[vaizdasVaizdas:Pommerellen 1125 - 1386.jpg|thumb|left|Pomerelija Vokiečių ordino sudėtyje]]
Per XIII a. kraštą puldinėjo krikščionys vokiečiai, danai, siekdami čia įvesti krikščionybę. 1308  m. Pomerelija galiausiai pateko rytuose buvusio [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] priklausomybėn. Prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki [[XVI amžius|XVI a.]] dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti.
 
Ordinui silpstant, vėl stiprėjo Lenkijos interesai regione. Pasibaigus [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karui]] tarp Lenkijos ir Ordino (1454-14661454–1466) Lenkija vėl užvaldė Pomereliją, kuri tapo žinoma kaip [[Karališkieji Prūsai]] ({{pl|Prusy Królewskie}}): regionas buvo valdomas kaip [[Pamario vaivadija (ATR)|Pamario vaivadija]].
 
Atgal prie Prūsijos ([[Prūsijos karalystė]]s) Pomerelija prijungta 1772  m., po pirmojo ATR padalinimo. Ji inkorporuota į karalystę, ir iš jos suformuota [[Vakarų Prūsijos provincija]]. Ši provincija vėliau perėjo [[Vokietijos imperija]]i, [[Veimaro respublika]]i.
 
=== XX a. ===
Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui, [[Versalio sutartis|Versalio sutartimi]] beveik visas regionas atiteko [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijai]] ir tapo žinomas kaip [[Dancigo koridorius]], kuris atskyrė [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]] nuo Vokietijos. Šiuo laikotarpiu vyko sparti krašto polonizacija, vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, juos keitė lenkai.
 
1939  m. Dancingo koridorių okupavo Nacistinė Vokietija, ir jį išlaikė iki 1945  m. Vokietijai pralaimėjus karą, koridorius sugrąžintas Lenkijai, ir jai priklauso iki šiol.
 
[[Kategorija:Lenkijos istoriniai regionai]]

Naršymo meniu