Pamarys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: et:Pommeri, sk:Pomoransko
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Lenkijos istorija}}
{{Lenkijos istorija}}
{{Regionasm
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 200px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
| Spalva = #FFD700
|-
| Tipas = Lenkijos istorinis regionas
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#FFD700; text-align:center; font-size: medium;" |Lenkijos istorinis regionas:<br />'''Pamarys (Pòmòrskô)'''
| Pavadinimas = Pamarys (Pòmòrskô)
|- align="center"
| Foto =
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
| Šalis = [[Vakarų Pamario vaivadija|V. Pamario v.]], [[Meklenburgas-Pomeranija]]
[[Vaizdas:Wappen Pommern.svg|150px|Pomeranijos grifonas]]</div>
| Vėliava = Wappen Pommern.svg
|- style="vertical-align: top;"
| Tauta = [[kašubai]] > [[lenkai]]
| '''Vieta'''
| Kalba =
| Pietinis [[Baltijos jūra|Baltijos]] pajūris
| Valstybės =[[Pomeranijos hercogystė|Pomeranijos h.]]
|- style="vertical-align: top;"
| Laikotarpis = 1121–1637
| '''Istorinės valstybės:'''
| Miestai = [[Ščecinas]]
| [[Pomeranijos hercogystė]]
| Titulas =
|- style="vertical-align: top;"
| Atskilo nuo =
| colspan="2" | <div style="position:relative; margin: 0 0 0 0; border-collapse: collapse; border="1" cellpadding="0">
| Prijungta prie =
[[Vaizdas:Pomeraniamap.png|200px|Pomeranijos regionas dabartiniame žemėlapyje]]</div>
| Žemėlapis =Pomeraniamap.png
|- style="vertical-align: top;"
| Pastaba =
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
}}
'''Pomeranija''' (sen. [[kašubų kalba|kašubų (pamarėnų) kalba]] ''Pòmòrskô'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Pomorze Zachodnie''; {{de|Pommern}}; {{lot|Pomerania}}), dar - '''Pamarys''' istorinė sritis [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietinėje pakrantėje (abipus [[Oderis|Oderio]] žemupio), dabartinėje šiaurės rytų [[Vokietija|Vokietijoje]] ([[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Pomeranijos žemė]]) ir šiaurės vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]] (Vakarų Pamario vaivadija). Kartais Pomeranijai priskiriama ir į rytus nuo jos esanti [[Pomerelija]] (kitaip - „Gdansko pajūris“).
[[Vaizdas:Pomeraniae Ducatus Tabula.jpg|thumb|XVII a. Pomeranijos žemėlapis]]


Svarbiausias regiono miestas – [[Ščecinas]].
'''Pomeranija''' (sen. [[kašubų kalba|kašubų (pamarėnų) kalba]] ''Pòmòrskô'', [[lenkų kalba|lenk.]] ''Pomorze Zachodnie''; {{de|Pommern}}; {{lot|Pomerania}}), dar - '''Pamarys''' istorinė sritis [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietinėje pakrantėje (abipus [[Oderis|Oderio]] žemupio), dabartinėje Šiaurės Rytų [[Vokietija|Vokietijoje]] ir Šiaurės Vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]] (nepainioti su vad. [[Pomerelija]], arba „Gdansko pajūriu“). Svarbiausias miestas [[Ščecinas]].
== Geografija ==
== Geografija ==
Pomeranija šiuo metu padalinta tarp dviejų valstybių, - Lenkijos ir Vokietijos. Šiaurėje riboja [[Baltijos jūra]], rytuose yra [[Pomerelija]] (kartais laikoma Pomeranijos dalimi), vakaruose - [[Meklenburgas]], pietvakariuose - [[Brandenburgas]], pietryčiuose - [[Didžioji Lenkija]]. Oderio upė dalina regioną skersai į dvi dalis, ir šis geografinis jo padalijimas neretai lėmė ir jo politinį padalijimą nuo XVIII a., kuris egzistuoja ir dabar.
Pomeranija šiuo metu padalinta tarp dviejų valstybių, - Lenkijos ir Vokietijos. Šiaurėje šį istorinį regioną ribojo [[Baltijos jūra]], rytuose buvo[[Pomerelija]] (kartais laikoma Pomeranijos dalimi), vakaruose - [[Meklenburgas]], pietvakariuose - [[Brandenburgas]], pietryčiuose - [[Didžioji Lenkija]]. [[Oderio upė]] regioną dalina skersai į dvi dalis, ir šis geografinis jo padalijimas neretai lėmė ir jo politinį padalijimą nuo XVIII a., kuris egzistuoja ir dabar.
== Istorija ==
== Istorija ==
Nuo ankstyvųjų [[Viduramžiai|Viduramžių]] šį kadaise vakarų [[kašubai|kašubų]] gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių.
Nuo ankstyvųjų [[Viduramžiai|Viduramžių]] šį kadaise vakarų [[kašubai|kašubų]] gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių.
Eilutė 28: Eilutė 28:
Senosios slavų gentys, apgyvendinę Pomeranijos regioną buvo [[pamarėnai]] ir [[liutičiai]]. Jos buvo Vokietijos šiaurės rytų pasienyje ir iš pradžių buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojančios [[Lenkijos karalystė]]s. Keletas lenkų valdovų X-XI a. laikinai prijungė šį kraštą prie savo valstybės.
Senosios slavų gentys, apgyvendinę Pomeranijos regioną buvo [[pamarėnai]] ir [[liutičiai]]. Jos buvo Vokietijos šiaurės rytų pasienyje ir iš pradžių buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojančios [[Lenkijos karalystė]]s. Keletas lenkų valdovų X-XI a. laikinai prijungė šį kraštą prie savo valstybės.
=== Pomeranijos hercogystė ===
=== Pomeranijos hercogystė ===
{{main|Pomeranijos hercogystė}}
[[1170]] m. įsteigta nepriklausoma [[Pomeranijos hercogystė]], kuri nuo [[1181]] m. buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalis. [[XIII amžius|XIII a.]] prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki [[XVI amžius|XVI a.]] dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat [[XIX amžius|XIX a.]] I pusės).
[[1170]] m. įsteigta nepriklausoma [[Pomeranijos hercogystė]], kuri nuo [[1181]] m. buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] dalis. [[XIII amžius|XIII a.]] prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki [[XVI amžius|XVI a.]] dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat [[XIX amžius|XIX a.]] I pusės).
=== Brandenburgo-Prūsijos sudėtyje ===
=== Brandenburgo-Prūsijos sudėtyje ===
{{main|Pomeranijos provincija}}
[[XVII amžius|XVII a.]] išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, [[1648]]-[[1815]] m. kraštą dalimis užvaldė [[Brandenburgas-Prūsija|Brandenburgo-Prūsijos valstybė]] (nuo [[1701]] m. vadinta [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalyste]]). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė [[Švedija]];
[[Vaizdas:Pomeraniae Ducatus Tabula.jpg|thumb|left|XVII a. Pomeranijos žemėlapis]]
[[XVII amžius|XVII a.]] išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, [[1648]]-[[1815]] m. kraštą dalimis užvaldė [[Brandenburgas-Prūsija|Brandenburgo-Prūsijos valstybė]] (nuo [[1701]] m. vadinta [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalyste]]). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė [[Švedija]];


1815-[[1945]] m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo [[1933]] m. – eilinė provincija priklausė [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]] ([[1871]]-1945 m. – kartu ir [[Vokietija]]i).
1815-[[1945]] m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo [[1933]] m. – eilinė provincija priklausė [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]] ([[1871]]-1945 m. – kartu ir [[Vokietija]]i).

10:11, 22 gegužės 2011 versija

Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė
Lenkijos istorinis regionas:
Pamarys (Pòmòrskô)
Šalis V. Pamario v., Meklenburgas-Pomeranija
Vėliava
Tautos kašubai > lenkai
Laikotarpis 1121–1637
Valstybės Pomeranijos h.
Miestai Ščecinas

Pomeranija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba Pòmòrskô, lenk. Pomorze Zachodnie; vok. Pommern; lot. Pomerania), dar - Pamarys istorinė sritis Baltijos jūros pietinėje pakrantėje (abipus Oderio žemupio), dabartinėje šiaurės rytų Vokietijoje (Meklenburgo-Pomeranijos žemė) ir šiaurės vakarų Lenkijoje (Vakarų Pamario vaivadija). Kartais Pomeranijai priskiriama ir į rytus nuo jos esanti Pomerelija (kitaip - „Gdansko pajūris“).

Svarbiausias regiono miestas – Ščecinas.

Geografija

Pomeranija šiuo metu padalinta tarp dviejų valstybių, - Lenkijos ir Vokietijos. Šiaurėje šį istorinį regioną ribojo Baltijos jūra, rytuose buvoPomerelija (kartais laikoma Pomeranijos dalimi), vakaruose - Meklenburgas, pietvakariuose - Brandenburgas, pietryčiuose - Didžioji Lenkija. Oderio upė regioną dalina skersai į dvi dalis, ir šis geografinis jo padalijimas neretai lėmė ir jo politinį padalijimą nuo XVIII a., kuris egzistuoja ir dabar.

Istorija

Nuo ankstyvųjų Viduramžių šį kadaise vakarų kašubų gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių.

Ankstyvieji ryšiai su Lenkija

Senosios slavų gentys, apgyvendinę Pomeranijos regioną buvo pamarėnai ir liutičiai. Jos buvo Vokietijos šiaurės rytų pasienyje ir iš pradžių buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojančios Lenkijos karalystės. Keletas lenkų valdovų X-XI a. laikinai prijungė šį kraštą prie savo valstybės.

Pomeranijos hercogystė

Pagrindinis straipsnis – Pomeranijos hercogystė.

1170 m. įsteigta nepriklausoma Pomeranijos hercogystė, kuri nuo 1181 m. buvo Šventosios Romos imperijos dalis. XIII a. prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat XIX a. I pusės).

Brandenburgo-Prūsijos sudėtyje

Pagrindinis straipsnis – Pomeranijos provincija.
XVII a. Pomeranijos žemėlapis

XVII a. išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, 1648-1815 m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos valstybė (nuo 1701 m. vadinta Prūsijos karalyste). Vakarinę krašto dalį 1648-1815 m. valdė Švedija;

1815-1945 m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo 1933 m. – eilinė provincija priklausė Prūsijos karalystei (1871-1945 m. – kartu ir Vokietijai).

Padalinimas

Nuo 1945 m. Pomeranijos regionas buvo padalintas. Rytinė Pomeranijos dalis atiteko Lenkijai. Iš 2,4 mln prieškarinės Pomeranijos gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo likę ~1 mln,- pusė jų 1945-1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją. Šiuo metu šioje dalyje sukurta Vakarų Pamario vaivadija.

1945 m. Vokietijai likusi Pomeranijos dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos (Mecklenburg-Vorpommern) žemei.