Konstantinas Glinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Konstantinas Glinskis-Kastantas''' ([[1886]] m. [[liepos 25]] d. [[Jurbarkas|Jurbarke]] – [[1938]] m. [[gruodžio 3]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – aktorius, režisierius, pedagogas.
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= off
| paveikslėlis = GlinskisKonstantinas.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{Gimė|1886|7|25|}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Jurbarkas]], [[Rusijos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1938|12|3|1886|7|25|}}
| mirties vieta = {{flagicon|Lietuva}} [[Kaunas]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, režisierius, pedagogas
| alma_mater =
| apdovanojimai = [[Gedimino 3 laipsnio ordinas]]
| parašas =
| vikiteka= Category:Konstantinas Glinskis
}}
'''Konstantinas Glinskis-Kastantas''' ([[1886]] m. [[liepos 25]] d. [[Jurbarkas|Jurbarke]] – [[1938]] m. [[gruodžio 3]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – aktorius, režisierius, pedagogas.


== Biografija ==
== Biografija ==


[[1907]] m. baigė [[Kauno gimnazija|Kauno gimnaziją]], vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, [[Peterburgas|Peterburge]].
[[1907]] m. baigė [[Kauno gimnazija|Kauno gimnaziją]], vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, [[Peterburgas|Peterburge]].


[[1920]] m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė [[Juozas Vaičkus|Juozo Vaičkaus]] ir Konstantino Glinskio trupes.
[[1920]] m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė [[Juozas Vaičkus|Juozo Vaičkaus]] ir Konstantino Glinskio trupes.


[[1921]] m. [[balandžio 29]] d. paskirtas [[drama|dramos]] ir [[opera|operos]] vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]] m. – [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]]–[[1934]] m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: [[Stasys Čaikauskas]], [[Valerijonas Derkintis]], [[Gražina Jakavičiūtė]], [[Stepas Jukna]], [[Juozas Miltinis]] ir kt.
[[1921]] m. [[balandžio 29]] d. paskirtas [[drama|dramos]] ir [[opera|operos]] vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]] m. – [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]]–[[1934]] m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: [[Stasys Čaikauskas]], [[Valerijonas Derkintis]], [[Gražina Jakavičiūtė]], [[Stepas Jukna]], [[Juozas Miltinis]] ir kt.


K. Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdi]] „Traviatą“ ir [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini [[Džordžas Bernardas Šo|Bernardo Šo]] „Atskalūnas“ ([[1923]] m.) bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ ([[1925]] m.). Sukurti vaidmenys: Krūšna ([[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]] „Valdovo sūnus“), Poza ([[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]] „Don Karlas“), daktaras Stokmanas ([[Henrikas Ibsenas|Henriko Ibseno]] „Visuomenės priešas“) ir kt.
K. Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdi]] „Traviatą“ ir [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini [[Džordžas Bernardas Šo|Bernardo Šo]] „Atskalūnas“ ([[1923]] m.) bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ ([[1925]] m.). Sukurti vaidmenys: Krūšna ([[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]] „Valdovo sūnus“), Poza ([[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]] „Don Karlas“), daktaras Stokmanas ([[Henrikas Ibsenas|Henriko Ibseno]] „Visuomenės priešas“) ir kt.
Sceninio darbo 30-mečio proga, [[1937]] m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota.
Sceninio darbo 30-mečio proga, [[1937]] m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota.


[[1931]] m. už nuopelnus Lietuvai K. Glinskis apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra režisieriaus daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų.
[[1931]] m. už nuopelnus Lietuvai K. Glinskis apdovanotas DLK [[Gedimino 3 laipsnio ordinas|Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu]]. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra režisieriaus daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų.


K. Glinskio palaikai sudeginti ir palaidoti [[Petrašiūnų kapinės]]e (antkapinio paminklo projekto autorius [[Mstislavas Dobužinskis]]).
K. Glinskio palaikai sudeginti ir palaidoti [[Petrašiūnų kapinės]]e (antkapinio paminklo projekto autorius [[Mstislavas Dobužinskis]]).

11:59, 21 gegužės 2011 versija

Konstantinas Glinskis
Gimė 1886 m. liepos 25 d.
Rusija Jurbarkas, Rusijos imperija
Mirė 1938 m. gruodžio 3 d. (52 metai)
Lietuva Kaunas
Veikla Lietuvos aktorius, režisierius, pedagogas
Žymūs apdovanojimai

Gedimino 3 laipsnio ordinas

Vikiteka Konstantinas Glinskis

Konstantinas Glinskis-Kastantas (1886 m. liepos 25 d. Jurbarke – 1938 m. gruodžio 3 d. Kaune) – aktorius, režisierius, pedagogas.

Biografija

1907 m. baigė Kauno gimnaziją, vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, Peterburge.

1920 m. gegužės 16 d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė Juozo Vaičkaus ir Konstantino Glinskio trupes.

1921 m. balandžio 29 d. paskirtas dramos ir operos vaidyklų administratoriumi. Nuo 1922 m. – Valstybės teatro režisierius ir aktorius. 19241934 m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai – garsūs teatro žmonės: Stasys Čaikauskas, Valerijonas Derkintis, Gražina Jakavičiūtė, Stepas Jukna, Juozas Miltinis ir kt.

K. Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: Džiuzepės Verdi „Traviatą“ ir Miko Petrausko „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini Bernardo Šo „Atskalūnas“ (1923 m.) bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ (1925 m.). Sukurti vaidmenys: Krūšna (Vinco Mykolaičio-Putino „Valdovo sūnus“), Poza (Frydricho Šilerio „Don Karlas“), daktaras Stokmanas (Henriko Ibseno „Visuomenės priešas“) ir kt.

Sceninio darbo 30-mečio proga, 1937 m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota.

1931 m. už nuopelnus Lietuvai K. Glinskis apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra režisieriaus daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų.

K. Glinskio palaikai sudeginti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse (antkapinio paminklo projekto autorius Mstislavas Dobužinskis).

Nuorodos