Lionel Jospin: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: th:ลียอแนล ฌ็อสแป็ง; smulkūs taisymai
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: vi:Lionel Jospin
Eilutė 81: Eilutė 81:
[[tr:Lionel Jospin]]
[[tr:Lionel Jospin]]
[[uk:Ліонель Жоспен]]
[[uk:Ліонель Жоспен]]
[[vi:Lionel Jospin]]
[[yo:Lionel Jospin]]
[[yo:Lionel Jospin]]
[[zh:利昂内尔·若斯潘]]
[[zh:利昂内尔·若斯潘]]

03:16, 21 gegužės 2011 versija

LLionelis Žospenas
pranc. Lionel Jospin
Gimė 1937 m. liepos 12 d. (86 metai)
Meudon prie Paryžiaus
Veikla ekonomistas, Prancūzijos politinis veikėjas, 19972002 m. ministras pirmininkas
Partija 1971 m. Prancūzijos socialistų partija
Vikiteka Lionel Jospin

Lionelis Žospenas (pranc. Lionel Jospin, g. 1937 m. liepos 12 d. Meudon prie Paryžiaus) – ekonomistas, Prancūzijos politinis veikėjas, 19972002 m. ministras pirmininkas.

Profesinė veikla

Baigė Paryžiaus politinių studijų institutą ir Nacionalinę administravimo mokyklą. 19651970 m. Prancūzijos užsienio santykių ministerijos generalinis sekretorius. 19771993 m. Nacionalinio susirinkimo narys, 19771986 m. nuo Paryžiaus, 19861988 m. nuo Aukštutinės Garonos departamento. 19881992 m., mokslinių tyrimų ir technologijų, vėliau – sporto ir švietimo ministras, 19972002 m. ministras pirmininkas. Jo vyriausybė įvedė 35 val. darbo savaitę, pagerino sveikatos draudimą socialiai remtiniems, įteisino lyčių lygybę.

Politinė karjera

1960 m. dalyvavo trockistinės Komunistų internacionalistų organizacijos veikloje. Nuo 1971 m. PS narys, 19771981 m. PS nacionalinis sekretorius, 19811988 ir 19951997 m. PS pirmasis sekretorius. 19831989 m. SI pirmininko pavaduotojas, nuo 1989 m. SI Garbės pirmininkas.

1995 m. dalyvavo prezidento rinkimuose, pirmame ture gavo daugiausia – 23,3 % balsų, tačiau antrame, susivienijus dešiniesiems, pralaimėjo Žakui Širakui. 2002 m. rinkimuose dar kartą bandė tapti prezidentu, tačiau pirmajame rate pralaimėjęs Ž. M. Le Penui pasitraukė iš politinės veiklos iki 2005 m., kai buvo įsijungęs į Europos Konstitucijos kampaniją, kurią prancūzai balsų dauguma ją atmetė.