Juozas Dabužis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
n
 
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 23: Eilutė 23:
[[1902 m.]] baigė [[Žemaičių kunigų seminarija|Žemaičių kunigų seminariją]] Kaune. Vikaravo [[Dotnuva|Dotnuvoje]], [[Kaltinėnai|Kaltinėnuose]], [[Josvainiai|Josvainiuose]]. Nuo [[1911 m.]] [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] kapelionas ir [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] sekretorius. Dar amžiaus pradžioje pradėjo bendradarbiauti „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Nedėldienio skaitymas]]“, [[Vienybė (žurnalas)|„Vienybė“]], [[Viltis (laikraštis)|„Viltis“]]. Dažniausiai pasirašinėdavo slapyvardžiais ''J. Ačas, Makliorius, J. Žvygas, D. Žvygas''. Išleido keletą religinių knygelių.
[[1902 m.]] baigė [[Žemaičių kunigų seminarija|Žemaičių kunigų seminariją]] Kaune. Vikaravo [[Dotnuva|Dotnuvoje]], [[Kaltinėnai|Kaltinėnuose]], [[Josvainiai|Josvainiuose]]. Nuo [[1911 m.]] [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] kapelionas ir [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] sekretorius. Dar amžiaus pradžioje pradėjo bendradarbiauti „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Nedėldienio skaitymas]]“, [[Vienybė (žurnalas)|„Vienybė“]], [[Viltis (laikraštis)|„Viltis“]]. Dažniausiai pasirašinėdavo slapyvardžiais ''J. Ačas, Makliorius, J. Žvygas, D. Žvygas''. Išleido keletą religinių knygelių.


Nuo 1913 m. pradžios buvo paskirtas vikaru į [[Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią]], prie kurios tuo metu ypač aktyviai veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Tačiau vos už kelių mėnesių buvo perkeltas į Vilnių dirbti gana pasaulietinio darbo „Vilties“ redakcijoje, kurioje jau darbavosi kunigas [[Fabijonas Kemėšis]]. Tačiau kūrybinės ir finansinės redakcijos problemos ir, svarbiausia, [[Pirmasis pasaulinis karas]] talentingą kunigą privertė emigruoti į [[JAV]]. Čia jis klebonavo [[Niuarkas|Niuarke]], [[Niujorkas|Niujorke]]; aktyviai bendradarbiavo [[Bostonas|Bostono]] lietuvių laikraštyje [[Darbininkas (Niujorkas)|„Darbininkas“]]. [[1918 m.]] išrinktas į JAV lietuvių tautos tarybą Lietuvos Nepriklausomybei remti. [[1919 m.]] gegužės mėnesį paskirtas Lietuvos valstybinės delegacijos Lietuvos Nepriklausomybei remti nariu [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]], vėliau [[Genujos konferencija|Genujos konferencijoje]], kur susipažino su [[Oskaras Milašius|O. Milašiumi]].
Nuo 1913 m. pradžios buvo paskirtas vikaru į [[Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią]], prie kurios tuo metu ypač aktyviai veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Tačiau vos už kelių mėnesių buvo perkeltas į Vilnių dirbti gana pasaulietinio darbo „Vilties“ redakcijoje, kurioje jau darbavosi kunigas [[Fabijonas Kemėšis]]. Tačiau kūrybinės ir finansinės redakcijos problemos ir, svarbiausia, [[Pirmasis pasaulinis karas]] talentingą kunigą privertė emigruoti į [[JAV]]. Čia jis klebonavo [[Niuarkas|Niuarke]], [[Niujorkas|Niujorke]]; aktyviai bendradarbiavo [[Bostonas|Bostono]] lietuvių laikraštyje [[Darbininkas (Niujorkas)|„Darbininkas“]]. [[1918 m.]] išrinktas į JAV lietuvių tautos tarybą Lietuvos Nepriklausomybei remti. Dalyvavo [[Lozanos lietuvių III konferencija|Lozanos lietuvių III konferencijoje]]. [[1919 m.]] gegužės mėnesį paskirtas Lietuvos valstybinės delegacijos Lietuvos Nepriklausomybei remti nariu [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]], vėliau [[Genujos konferencija|Genujos konferencijoje]], kur susipažino su [[Oskaras Milašius|O. Milašiumi]].


Į Lietuvą J. Dobužinskis grįžo [[1923 m.]]; klebonavo [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], [[Telšiai|Telšiuose]], nuo [[1927]] m. – [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra|Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros]] kapitulos kanauninkas. Netrukus susirgo [[džiova]], persikėlė gyventi į [[Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia|Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčios]] altariją, ten ir mirė [[1934 m.]] birželio 22 dieną. <ref>[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=974&kas=straipsnis&st_id=17375 Donaldas Strikulis. Kunigas, poetas ir fizikas. Šiaurės Atėnai, 2010-01-29 nr. 974]</ref>
Į Lietuvą J. Dobužinskis grįžo [[1923 m.]]; klebonavo [[Mažeikiai|Mažeikiuose]], [[Telšiai|Telšiuose]], nuo [[1927]] m. – [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra|Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros]] kapitulos kanauninkas. Netrukus susirgo [[džiova]], persikėlė gyventi į [[Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia|Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčios]] altariją, ten ir mirė [[1934 m.]] birželio 22 dieną. <ref>[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=974&kas=straipsnis&st_id=17375 Donaldas Strikulis. Kunigas, poetas ir fizikas. Šiaurės Atėnai, 2010-01-29 nr. 974]</ref>

10:01, 19 gegužės 2011 versija

Juozas Dabužis
Lubicz
Lubicz
Gimė 1878 m. kovo 10 d.
Rusija Šeduvos valsčius, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1934 m. birželio 22 d. (56 metai)
Lietuva Pašvitinys, Šiaulių apskritis
Veikla Lietuvos kunigas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater Žemaičių kunigų seminarija
Vikiteka Juozas Dabužis

Juozas Dabužis (Dabužinskis, Dobužinskis, 1878 m. kovo 10 d., Šeduvos valsčius, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija – 1934 m. birželio 22 d. Pašvitinys, Šiaulių apskritis) – Lietuvos kunigas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija

1902 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Vikaravo Dotnuvoje, Kaltinėnuose, Josvainiuose. Nuo 1911 m. Kauno kalėjimo kapelionas ir Šv. Kazimiero draugijos sekretorius. Dar amžiaus pradžioje pradėjo bendradarbiauti „Lietuvos ūkininkas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Vienybė“, „Viltis“. Dažniausiai pasirašinėdavo slapyvardžiais J. Ačas, Makliorius, J. Žvygas, D. Žvygas. Išleido keletą religinių knygelių.

Nuo 1913 m. pradžios buvo paskirtas vikaru į Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, prie kurios tuo metu ypač aktyviai veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Tačiau vos už kelių mėnesių buvo perkeltas į Vilnių dirbti gana pasaulietinio darbo „Vilties“ redakcijoje, kurioje jau darbavosi kunigas Fabijonas Kemėšis. Tačiau kūrybinės ir finansinės redakcijos problemos ir, svarbiausia, Pirmasis pasaulinis karas talentingą kunigą privertė emigruoti į JAV. Čia jis klebonavo Niuarke, Niujorke; aktyviai bendradarbiavo Bostono lietuvių laikraštyje „Darbininkas“. 1918 m. išrinktas į JAV lietuvių tautos tarybą Lietuvos Nepriklausomybei remti. Dalyvavo Lozanos lietuvių III konferencijoje. 1919 m. gegužės mėnesį paskirtas Lietuvos valstybinės delegacijos Lietuvos Nepriklausomybei remti nariu Paryžiaus taikos konferencijoje, vėliau Genujos konferencijoje, kur susipažino su O. Milašiumi.

Į Lietuvą J. Dobužinskis grįžo 1923 m.; klebonavo Mažeikiuose, Telšiuose, nuo 1927 m. – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros kapitulos kanauninkas. Netrukus susirgo džiova, persikėlė gyventi į Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčios altariją, ten ir mirė 1934 m. birželio 22 dieną. [1]

Bibliografija

  • Darbininkų tėvas, vysk. Kettelerio biografija, 1906 m.
  • Kooperacijos žiedai, 1910 m.
  • Pasnikas, 1911 m.
  • Visų tautų tikėjimas ir Dievas, 1911 m.
  • Kokią įtekmę daro alkoholis į augalus ir gyvulius, 1913 m.

Šaltiniai