Šarbarazas

Šarbarazas (ar Šarvarazas, jo vardas buvo Farokanas, Farrokhan, o Šarbarazas buvo titulas, jis reiškia "Imperijos šernas"; m. 630 m. liepos 9 d.) buvo Persijos generolas, Eran Spahbodo rango, tarnavęs Sasanidų valdovui Khosrau II (590–628 m.).

Tokį titulą jis gavo už karvedžio gabumus ir karingą charakterį. Be to Zoroastrizme šernas siejamas su Vahramu, pergalės įsikūnijimu.

Kare su Bizantija Šarbarazas užėmė Damaską 613 m. ir Jeruzalę 614 m. ir Šventasis kryžius buvo su triumfu išgabentas. Tačiau per Heraklijaus (610–641 m.) karą su persais po dešimt metų tarp Khosrau II ir Šarbarazas atsirado abipusis nepasitikėjimas. Bizantijos agentai parodė Šarbarazui Khosrau II laiškus, kurie leidžia teigti, kad jis planavo generolo egzekuciją. Tad viena didžiausių Persijos armijų ir geriausias jos generolas buvo neutralūs lemiamu karo epizodu, kuris baigėsi Bizantijai pergalingu Ninevės mūšiu.

Po persų pasidavimo Šarbarazas labai įsipainiojo į Sasanidų rūmų intrigas. 630 m. balandžio 27 d. m. jis nužudė Ardaširą III (628–630 m.) ir tapo dvidešimt penktu Sasanidų imperijos valdovu. Jis sudarė taikos sutartį su Heraklijumi ir grąžino Šventojo kryžiaus relikviją. 630 m. balandžio mėnesį jis nesusitvarkė su kazarų ir gokturkų, vadovaujamų Chorpano Tarkhano, invazija į Armėniją. 630 m. liepos 9 d. Šarbarazas buvo nužudytas, o sostas atiteko Purandoktai.

Prieš tai: Ardaširas III

Persijos valdovas 630

Po to: Purandokta