Isaac Asimov: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ay:Isaac Asimov
S r2.7.1) (robotas Pridedama: pms:Isaac Asimov
Eilutė 122: Eilutė 122:
[[pa:ਆਏਜ਼ੈਕ ਐਸੀਮੋਵ]]
[[pa:ਆਏਜ਼ੈਕ ਐਸੀਮੋਵ]]
[[pl:Isaac Asimov]]
[[pl:Isaac Asimov]]
[[pms:Isaac Asimov]]
[[pt:Isaac Asimov]]
[[pt:Isaac Asimov]]
[[qu:Isaac Asimov]]
[[qu:Isaac Asimov]]

23:26, 11 gegužės 2011 versija

Isaac Asimov
Isaac Asimov
Gimė 1920 m. sausio 2 d.
Petravičiai, Smolensko sritis
Mirė 1992 m. balandžio 6 d. (72 metai)
Niujorkas, JAV
Profesija Rašytojas, istorikas, biochemikas, humoristas
Išsilavinimas Kolumbijos universitetas (dr.)
Žanrai Mokslinė fantastika, populiarusis mokslas, fantastinis detektyvas, literatūros kritika
Literatūros
judėjimas
Mokslinės fantastikos aukso amžius
Žymiausi darbai Ciklas „Fondas“, „Užslinks naktis“
Įtaka Clifford D. Simak, H. G. Wells, Stanley G. Weinbaum
Oficiali svetainė

Aizekas Azimovas (angl. Isaac Asimov, rus. Исаак Озимов[1], 1920 m. sausio 2 d. – 1992 m. balandžio 6 d.) – JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, pagal profesiją biochemikas.

Parašė apie 500 knygų, daugiausia grožinių kūrinių. Azimovas daugiausia rašė mokslinę fantastatiką, tačiau yra ir maginės fantastikos, detektyvų. Nemažai knygų - mokslo populiarinimo (įvairių sričių - nuo astronomijos ir genetikos iki istorijos ir literatūros kritikos). Daugkartinis Hugo ir Nebula premijų lauretas. Kai kurie terminai, naudoti Azimovo kūriniuose - robotechnika, psichoistorija - įsitvirtino anglų ir kai kuriose kitose kalbose. Anglų - amerikiečių literatūroje Azimovas, kartu su Artūru Klarku bei Robertu Heinleinu vadinami "Didžiąja trijule" tarp rašytojų fantastų.[2]

Biografija

Azimovas gimė 1920 m. sausio 2 d. Petrovičių miestelyje, Mogiliovo gubernijoje Baltarusijoje (nuo 1929 miestelis priklauso Smolensko sričiai, Rusijai) žydų šeimoje. Rašytojo tėvai - Anna Rachel Berman-Asimov[3][4] (1895-1973) ir Judah Asimov (1896-1969) - pagal profesiją buvo malūnininkais. Vardą davė velionio senelio (Isaac Berman, 1850-1901) iš motinos pusės garbei. Pats Azimovas teigė, kad pirminė šeimos pavardė buvo "Osimov", tačiau visi giminaičiai likę Rusijoje nešioja Asimov pavardę.[5]

Pasak paties Azimovo, vaikystėje šeimoje bendravo tik jidiš kalba, o rusų kalba bendraujama nebuvo.[6] 1923 m. kartu su tėvais išvyko į JAV, įsikūrė Brukline, kur po kelių metų atidarė konditerijos parduotuvę. Azimovo tėvo ir motinos giminės pasiliko Tarybų Sąjungoje.

Būdamas 5 metų Azimovas pradėjo lankyti mokyklą. Jam reikėjo eiti į mokyklą tik nuo 6 metų, tačiau motina pakeitė jo gimimo dieną į 1919 m. rugsėjo 7 d., kad galėtų leisti metais anksčiau. 1935 m. baigęs 10 klasių, penkiolikmetis Azimovas įstojo į "Seth Low Junior College", tačiau po metų šis koledžas buvo uždarytas. Po to įstojo į Kolumbijos universiteto chemijos fakultetą Niujorke. Čia 1939 m. gavo bakalauro laipsnį, o 1941 m. - magistro ir įstojo į doktorantūrą. Tačiau 1942 m. išvyko į Filadelfiją dirbti chemiku laivų statykloje aptarnavusią armiją. Kartu su juo dirbo ir kitas rašytojas fantastas Robertas Heinlainas.

1942 metų vasario mėnesį per Valentino dienos "akląjį pasimatymą" susipažino su Gertrūda Blugerman (angl. Gerthrude Blugerman) su kuria susituokė birželio 26 d. Kartu susilaukė sūnaus Deivido (1951) ir duktės Robin Džoan (1955).

Nuo 1945 spalio iki 1946 liepos Azimovas tarnavo armijoje. Po tarnybos grįžo į Niujorką ir tęsė mokslus. 1948 m. baigė doktorantūrą ir jam buvo suteiktas mokslo daktaro laipsnis. Toliau tobulinosi podaktarinėse studijose kaip biochemikas. 1949 m. įsidarbino dėstytoju Bostono universiteto medicinos fakultete, kur 1951 m. gruodžio mėnesį tapo profesoriumi asistentu (angl. assistant profesor), o 1955 m. - asociuotu profesoriumi (angl. associate professor). 1958 m. universitetas nustojo jam mokėti algą, tačiau formaliai paliko pareigas. Tuo metu Azimovo uždarbis iš rašymo jau viršijo jo universitetinę algą. 1979 m. jam suteiktas tikro profesoriaus vardas (angl. full professor).

1970 m. Azimovas nutraukė santykius su žmona ir ėmė gyventi su Džanet Opal Džepson (angl. Janet Opal Jeppson), su kuria susipažino bankete dar 1959 m. Oficialiai su žmona išsiskyrė 1973 m. lapkričio 16 d., o lapkričio 30 d. Džanet ir Azimovas susituokė. Šioje santuokoje vaikų nesusilaukė.

Rašytojas mirė 1992 m. balandžio 6 d. dėl širdies ir kepenų nepankamumo, kurį sukėlė AIDS. AIDS Azimovas buvo užkrėstas kai 1983 m. jam buvo daryta širdies operacija. Šis faktas paaiškėjo tik po 10 metų jo antrai žmonai parašius biografiją.

Kūryba

Lietuviškas "Fondo" leidimas.

Parašė ir išleido apie 500 knygų. 1939 m. parašė pirmąjį fantastinį apsakymą „Įkalinti prie Vestos“ (Marooned off Vesta). Apsakymas „Užslinks naktis“ (Nightfall 1940 m., lietuvių kalba 1991 m.) laikomas geriausiu fantastinės literatūros apsakymu. Apsakyme „Robis“ (1940 m., lietuvių k. 1966 m.) suformulavo 3 dėsnius, tapusius robotų moralės kodeksu[7].

Sukūrė romanų ciklą „Fondas“ (Foundation 7 t. 1951-1992 m., liet. 3 t. - „Fondas“ 1994 m., t. 2 „Antrasis Fondas“, t. 3 „Fondas ir Imperija“, abu 1999 m.). Romane „Amžinybės pabaiga“ (The End of Eternity 1955 m., liet. 1996 m.) parodė mėginimus tvarkyti žmonijos istoriją pasitelkus laiko keliones. Romane „Net patys dievai“ (The Gods Themselves 1972 m., liet. 1981 m.) – neriboto energijos importo iš alternatyvaus pasaulio padarinius. Lietuvių kalba išleistas apsakymų rinkinys „Aš, robotas“ (1966 m.), romanai „Akmenėlis danguje“ (2000 m.), „Kosmoso upės“ (2002 m.)

Parašė kūrinių vaikams, kriminalinių apysakų. Pažymėtinas ciklas „Juodųjų našlių istorijos“ (Tales of the Black Widowers 1974 m.) mokslo populiarinimo knygų („Cheminiai gyvybės agentai“ (The Chemicals of Life 1954 m., liet. 1961 m.), „Žvilgsnis nuo aukštumos“ (View From a Height 1964 m., liet. 1971 m.), „Biblijos vadovas“, „Šiaurės Amerikos istorija“ (4 t.).

1977 m. pradėjo leisti žurnalą „Isaac Asimov's Science Fiction Magazine“ (dabar „Asimov's Science Fiction“).

Šaltiniai

  1. Nauka i Žizn'
  2. Pavyzdžiai: http://www.mirf.ru/Articles/art2067.htm, http://www.uapostal.com/index.php?cPath=29_95_98, http://www.eksmo.ru/catalog/book?b=70303, http://www.sfwriter.com/rmdeatho.htm, http://www.heinleinsociety.org/pressreleases/clarkeheinleinaward.html
  3. Bermanų ir Azimovų šeimų geneologija
  4. Gerasis daktaras Azimovas
  5. Geneologinis Azimovų šeimos medis
  6. Biografiniai duomenys
  7. Rolandas Maskoliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, II t. 73 psl.

Nuorodos

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA