1939 m. Europos krepšinio čempionatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Pasiruošimas == |
== Pasiruošimas == |
||
Europos pirmenybėms rengti buvo sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas [[Antanas Smetona]], Ministras pirmininkas [[Jonas Černius]] ir jo pavaduotojas [[Kazys Bizauskas]], Seimo pirmininkas [[Konstantinas Šakenis]], ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Navakas, pavaduotoju buvo [[Karolis Dineika|K.Dineika]], o generaliniu sekretoriumi - A.Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas [[Stasys Šačkus|Stasiui Šačkui]]. Rungtynėms teisėjavo: N.Čerekas (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S.Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M.Zagorskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy ([[Prancūzija]]), Maikė ([[Latvija]]), Zelenojus ([[Estija]]), Ugolinis ([[Italija]]), Kiraly ([[Vengrija]]), Pakus (Vengrija), Šeremeta ([[Lenkija]]), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr.teisėju buvo paskirtas [[Valerijonas Balčiūnas]]. Pirmenybes aprašė 65 žurnalistai, fotografavo 20 fotografų. Lietuvos spaudoje ypač išpopuliarėjo dienraščio [[XX amžius (laikraštis)|XX amžius]] korespondento [[Bronius Keturakis|Broniaus Keturakio]] reportažai, taip pat draugiški šaržai ir karikatūros, kurių autoriais buvo [[Juozas Penčyla]], Borisas Jermolajevas ir kt. Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį ([[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. Berlyno olimpiadoje]] krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes - iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiems aukštaūgiams (lietuviui [[Pranas Lubinas|Prenui Lubinui]] ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis. |
|||
Į čempionatą, surengtą [[Kauno sporto halė]]je susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Nedalyvavo [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos-Moravijos]] komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė [[Vokietija|Vokietijos]] valdžia. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių]], [[Biržų gimnazija|Biržų]] ir [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Ukmergės]] gimnazijų auklėtinės. |
Į čempionatą, surengtą [[Kauno sporto halė]]je susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Nedalyvavo [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos-Moravijos]] komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė [[Vokietija|Vokietijos]] valdžia. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių]], [[Biržų gimnazija|Biržų]] ir [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Ukmergės]] gimnazijų auklėtinės. |
11:27, 11 gegužės 2011 versija
1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas - trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, surengtos 1939 m. gegužės 21-28 d. Kaune (Lietuvoje).
Pasiruošimas
Europos pirmenybėms rengti buvo sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas Antanas Smetona, Ministras pirmininkas Jonas Černius ir jo pavaduotojas Kazys Bizauskas, Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Navakas, pavaduotoju buvo K.Dineika, o generaliniu sekretoriumi - A.Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas Stasiui Šačkui. Rungtynėms teisėjavo: N.Čerekas (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S.Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M.Zagorskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy (Prancūzija), Maikė (Latvija), Zelenojus (Estija), Ugolinis (Italija), Kiraly (Vengrija), Pakus (Vengrija), Šeremeta (Lenkija), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr.teisėju buvo paskirtas Valerijonas Balčiūnas. Pirmenybes aprašė 65 žurnalistai, fotografavo 20 fotografų. Lietuvos spaudoje ypač išpopuliarėjo dienraščio XX amžius korespondento Broniaus Keturakio reportažai, taip pat draugiški šaržai ir karikatūros, kurių autoriais buvo Juozas Penčyla, Borisas Jermolajevas ir kt. Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį (1936 m. Berlyno olimpiadoje krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes - iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiems aukštaūgiams (lietuviui Prenui Lubinui ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis.
Į čempionatą, surengtą Kauno sporto halėje susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Nedalyvavo Bohemijos-Moravijos komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė Vokietijos valdžia. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko Kaišiadorių, Biržų ir Ukmergės gimnazijų auklėtinės.
Varžybos
Čempionato sistema buvo labai paprasta - visos komandos sužaidė viena su kita po vienerias rungtynes. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą - 1 taškas. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su Latvijos rinktine, kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės varžybos.
Galutinė rikiuotė
Komanda | Taškai | Laimėta | Pralaimėta | Pelnė tšk. | Praleido tšk. | Skirtumas |
---|---|---|---|---|---|---|
1. Lietuva | 14 | 7 | 0 | 396 | 137 | +259 |
2. Latvija | 12 | 5 | 2 | 353 | 163 | +190 |
3. Lenkija | 12 | 5 | 2 | 242 | 216 | +26 |
4. Prancūzija | 11 | 4 | 3 | 265 | 216 | +49 |
5. Estija | 11 | 4 | 3 | 286 | 167 | +119 |
6. Italija | 9 | 2 | 5 | 225 | 216 | +9 |
7. Vengrija | 8 | 1 | 6 | 162 | 343 | -181 |
8. Suomija | 7 | 0 | 7 | 70 | 541 | -471 |
Rungtynių statistika
Rungtynių nugalėtojai paryškinti
Prancūzija | 76 - 11 | Suomija |
Lenkija | 35 - 31 | Estija |
Italija | 39 - 21 | Vengrija |
Lietuva | 37 - 36 | Latvija |
Lenkija | 38 - 36 | Prancūzija |
Italija | 63 - 13 | Suomija |
Lietuva | 33 - 14 | Estija |
Latvija | 58 - 24 | Vengrija |
Prancūzija | 31 - 24 | Italija |
Lietuva | 46 - 18 | Lenkija |
Latvija | 108 - 7 | Suomija |
Estija | 64 - 18 | Vengrija |
Estija | 91 - 1 | Suomija |
Lenkija | 42 - 20 | Vengrija |
Latvija | 38 - 23 | Italija |
Lietuva | 48 - 18 | Prancūzija |
Latvija | 45 - 26 | Prancūzija |
Lietuva | 79 - 15 | Vengrija |
Estija | 29 - 22 | Italija |
Lenkija | 46 - 13 | Suomija |
Lenkija | 43 - 27 | Italija |
Prancūzija | 45 - 19 | Vengrija |
Lietuva | 112 - 9 | Suomija |
Estija | 26 - 25 | Latvija |
Lietuva | 41 - 27 | Italija |
Vengrija | 45 - 16 | Suomija |
Prancūzija | 33 - 31 | Estija |
Latvija | 43 - 20 | Lenkija |
Apdovanojimai
Europos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Nugalėtojams buvo įteikta Respublikos prezidento Antano Smetonos dovana - sidabrinė kraičio skrynelė. Latvijos komanda buvo pripažinta nugalėtoja tarp riboto ūgio krepšinio rinktinių. Buvo išrinktas Krepšinio karalius: juo tapo estas Vaskila, pelnęs 116 taškų, antras buvo latvis Šmitas (108 taškai), o trečias - lietuvis P.Lubinas (97 tšk.). Lietuvos rinktinės žaidėjai per pirmenybes Kaune gyveno M.Galvydienės pensionate Aukštojoje Panemunėje. Jie pripažinti daugiausiai pelnę taškų: 402 ir mažiausiai praleidę - 125.
Čempionais tapo šie Lietuvos rinktinės žaidėjai: |
Antrojoje vietoje liko Latvijos krepšininkai:
|
Trečiąją vietą užėmė lenkai:
|