1939 m. Europos krepšinio čempionatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''1939 m. [[Europos krepšinio čempionatas|Europos vyrų krepšinio čempionatas]]''' - trečiasis vyrų Europos krepšinio čempionatas, surengtas 1939 m. gegužės 21-28 d. [[Kaunas|Kaune]] ([[Lietuva|Lietuvoje]]). Į čempionatą, surengtą [[Kauno sporto halė]]je susirinko aštuonių valstybių rinktinės.
'''1939 m. [[Europos krepšinio čempionatas|Europos vyrų krepšinio čempionatas]]''' - trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, surengtos 1939 m. gegužės 21-28 d. [[Kaunas|Kaune]] ([[Lietuva|Lietuvoje]]).


Eurpos pirmenybės rengti buvo sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas [[Antanas Smetona]], Ministras pirmininkas [[Jonas Černius]] ir jo pavaduotojas [[Kazys Bizauskas]], Seimo pirmininkas [[Konstantinas Šakenis]], ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Navakas, pavaduotoju buvo [[Karolis Dineika|K.Dineika]], o generaliniu sekretoriumi - A.Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas [[Stasys Šačkus|Stasiui Šačkui]]. Rungtynėms teisėjavo: N.Čerekas (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S.Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M.Zagorskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy ([[Prancūzija]]), Maikė ([[Latvija]]), Zelenojus ([[Estija]]), Ugolinis ([[Italija]]), Kiraly ([[Vengrija]]), Pakus (Vengrija), Šeremeta ([[Lenkija]]), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr.teisėju buvo paskirtas [[Valerijonas Balčiūnas]].
Europos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su Latvijos rinktine, kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos surengti [[Baltijos taurė|Baltijos šalių futbolo taurės]] varžybos.

Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį ([[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. Berlyno olimpiadoje]] krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes - iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiems aukštaūgiams (lietuviui [[Pranas Lubinas|Prenui Lubinui]] ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis.

Į čempionatą, surengtą [[Kauno sporto halė]]je susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Nedalyvavo [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos-Moravijos]] komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė [[Vokietija|Vokietijos]] valdžia. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių]], [[Biržų gimnazija|Biržų]] ir [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Ukmergės]] gimnazijų auklėtinės. Europos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su Latvijos rinktine, kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos surengti [[Baltijos taurė|Baltijos šalių futbolo taurės]] varžybos.


== Rezultatai ==
== Rezultatai ==
Eilutė 180: Eilutė 184:


== Nugalėtojai ==
== Nugalėtojai ==
{|
Antrą kartą iš eilės Europos čempionais tapo Lietuvos rinktinės žaidėjai:
|valign=top|
Antrą kartą iš eilės Europos čempionais
tapo Lietuvos rinktinės žaidėjai:
* [[Pranas Lubinas]]
* [[Pranas Lubinas]]
* [[Feliksas Kriaučiūnas]]
* [[Feliksas Kriaučiūnas]]
Eilutė 196: Eilutė 203:
* [[Vitautas Leščinskas]]
* [[Vitautas Leščinskas]]
* [[Mykolas Ruzgys]]
* [[Mykolas Ruzgys]]
|valign=top|
Antrojoje vietoje liko Latvijos krepšininkai:
Antrojoje vietoje liko Latvijos krepšininkai:
* Visvaldis Melderis
* Visvaldis Melderis
Eilutė 207: Eilutė 215:
* Aleksandrs Vanags
* Aleksandrs Vanags
* Karlis Satins
* Karlis Satins
|valign=top|
Trečiąją vietą užėmė lenkai:
Trečiąją vietą užėmė lenkai:
* Paweł Stok
* Paweł Stok
Eilutė 218: Eilutė 227:
* Jerzy Rossudowski
* Jerzy Rossudowski
* Jarosław Śmigielski
* Jarosław Śmigielski
|}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

10:51, 11 gegužės 2011 versija

1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas - trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, surengtos 1939 m. gegužės 21-28 d. Kaune (Lietuvoje).

Eurpos pirmenybės rengti buvo sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas Antanas Smetona, Ministras pirmininkas Jonas Černius ir jo pavaduotojas Kazys Bizauskas, Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Navakas, pavaduotoju buvo K.Dineika, o generaliniu sekretoriumi - A.Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas Stasiui Šačkui. Rungtynėms teisėjavo: N.Čerekas (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S.Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M.Zagorskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy (Prancūzija), Maikė (Latvija), Zelenojus (Estija), Ugolinis (Italija), Kiraly (Vengrija), Pakus (Vengrija), Šeremeta (Lenkija), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr.teisėju buvo paskirtas Valerijonas Balčiūnas.

Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį (1936 m. Berlyno olimpiadoje krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes - iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiems aukštaūgiams (lietuviui Prenui Lubinui ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis.

Į čempionatą, surengtą Kauno sporto halėje susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Nedalyvavo Bohemijos-Moravijos komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė Vokietijos valdžia. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko Kaišiadorių, Biržų ir Ukmergės gimnazijų auklėtinės. Europos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su Latvijos rinktine, kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos surengti Baltijos šalių futbolo taurės varžybos.

Rezultatai

Čempionato sistema buvo labai paprasta - visos komandos sužaidė viena su kita po vienerias rungtynes. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą - 1 taškas.

Galutinė rikiuotė

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Lietuva Lietuva 14 7 0 396 137 +259
2. Latvija Latvija 12 5 2 353 163 +190
3. Lenkija Lenkija 12 5 2 242 216 +26
4. Prancūzija Prancūzija 11 4 3 265 216 +49
5. Estija Estija 11 4 3 286 167 +119
6. Italija Italija 9 2 5 225 216 +9
7. Vengrija Vengrija 8 1 6 162 343 -181
8. Suomija Suomija 7 0 7 70 541 -471

Rungtynių rezultatai

Rungtynių nugalėtojai paryškinti

Prancūzija 76 - 11 Suomija
Lenkija 35 - 31 Estija
Italija 39 - 21 Vengrija
Lietuva 37 - 36 Latvija
Lenkija 38 - 36 Prancūzija
Italija 63 - 13 Suomija
Lietuva 33 - 14 Estija
Latvija 58 - 24 Vengrija
Prancūzija 31 - 24 Italija
Lietuva 46 - 18 Lenkija
Latvija 108 - 7 Suomija
Estija 64 - 18 Vengrija
Estija 91 - 1 Suomija
Lenkija 42 - 20 Vengrija
Latvija 38 - 23 Italija
Lietuva 48 - 18 Prancūzija
Latvija 45 - 26 Prancūzija
Lietuva 79 - 15 Vengrija
Estija 29 - 22 Italija
Lenkija 46 - 13 Suomija
Lenkija 43 - 27 Italija
Prancūzija 45 - 19 Vengrija
Lietuva 112 - 9 Suomija
Estija 26 - 25 Latvija
Lietuva 41 - 27 Italija
Vengrija 45 - 16 Suomija
Prancūzija 33 - 31 Estija
Latvija 43 - 20 Lenkija

Nugalėtojai

Antrą kartą iš eilės Europos čempionais tapo Lietuvos rinktinės žaidėjai:

Antrojoje vietoje liko Latvijos krepšininkai:

  • Visvaldis Melderis
  • Karlis Arents
  • Janis Graudins
  • Teodors Grinbergs
  • Maksis Kazaks
  • Alfreds Krauklis
  • Voldemars Smits
  • Juris Solovjovs
  • Aleksandrs Vanags
  • Karlis Satins

Trečiąją vietą užėmė lenkai:

  • Paweł Stok
  • Bogdan Bartosiewicz
  • Jerzy Gregołajtis
  • Florian Grzechowiak
  • Zdzisław Kasprzak
  • Ewaryst Łój
  • Stanisław Pawlowski
  • Zbigniew Resich
  • Jerzy Rossudowski
  • Jarosław Śmigielski

Nuorodos