Spalio 4: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: nah:4 Tlamahtlācti |
S r2.6.4) (robotas Pridedama: dv:އޮކްޓޫބަރު 4 |
||
Eilutė 148: | Eilutė 148: | ||
[[da:4. oktober]] |
[[da:4. oktober]] |
||
[[de:4. Oktober]] |
[[de:4. Oktober]] |
||
[[dv:އޮކްޓޫބަރު 4]] |
|||
[[el:4 Οκτωβρίου]] |
[[el:4 Οκτωβρίου]] |
||
[[en:October 4]] |
[[en:October 4]] |
03:32, 11 gegužės 2011 versija
Rgs – Spalis – Lap | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | |
7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 |
14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 |
21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 |
28 | 29 | 30 | 31 | |||
2024 |
Spalio 4 yra 277-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 278-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 88 dienos.
Informacija
Šventės
- Pasaulinė gyvūnų globos diena, Šv. Pranciškaus diena.
Vardadieniai
Eivė – Eivydas - Eivydė - Mąstautas - Pranas - Pranciškus - Edvinas - Auksuolė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1893 – gimė Stasys Girėnas, perskridęs Atlantą aviatorius.
Gimimo dienos
- 1631 m. – Pranciškus Kucevičius, SJ, Lietuvos kunigas (m. 1699 m.).
- 1744 m. – Mykolas Pranciškus Karpavičius, Lietuvos vyskupas, teologas, 1794 m. sukilimo veikėjas. Vienas žymiausių XVIII a. pab. Lietuvos pamokslininkų (m. 1803 m.).
- 1890 m. – Vincas Vitkauskas, Lietuvos ir TSRS valstybės ir karinis veikėjas, divizijos generolas, sovietinio okupacinio režimo kolaborantas (m. 1965 m.).
- 1893 m. – Stasys Girėnas, aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu Lituanica perskridęs Atlantą (m. 1933 m.).
- 1895 m. – Jonas Bildušas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1966 m.).
- 1914 m. – Juozas Samajauskas, muzikos pedagogas ir chorvedys.
- 1925 m. – Pranas Džiaukštas, Lietuvos miškininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1928 m.:
- Juozas Macevičius, Lietuvos poetas, vertėjas.
- Zigmas Tadas Urbonas, docentas, agrarinių mokslų daktaras, visuomenininkas.
- 1930 m. – Marija Katiliūtė, Lietuvos poetė.
- 1936 m. – Vida Marija Čigriejienė-Šapokaitė, gydytoja, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
- 1940 m. – Bronius Kavolėlis, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1947 m.:
- Petras Zablockis, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
- Valentinas Milaknis, inžinierius, verslininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1948 m. – Algirdas Naraškevičius, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m. – Vytautas Papečkys, Lietuvos sporto, profsąjungų ir politinis veikėjas.
- 1958 m.:
- Egidijus Sipavičius, Lietuvos estrados dainininkas.
- Visvaldas Nekrašas, gydytojas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis veikėjas.
- 1961 m. – Gytis Paškevičius, Lietuvos dainininkas, dainų autorius ir atlikėjas.
- 1964 m. – Arūnas Pranckevičius, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Aidas Bareikis, Lietuvos dailininkas, dirbantis JAV.
- 1973 m. – Rolandas Matulis, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus „Sakalų“ komandoje.
- 1974 m. – Vykintas Vaitkevičius, Lietuvos archeologas, Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, vyresnysis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1976 m. – Žydrūnas Urbonas, Lietuvos krepšininkas, gimęs Zarasuose, žaidžiantis krašto puolėjo pozicijoje, Utenos Juventus klube.
- 1981 m. – Giedrius Klevinskas, Lietuvos futbolininkas, rungtyniauja centro gynėjo pozicijoje.
Mirtys
- 1907 m. – Petras Budzeika, kunigas, knygnešys (g. 1841 m.).
- 1941 m. – Juozas Kudirka, vargonininkas ir chorvedys (g. 1886 m.).
- 1959 m. – Pranas Vikonis, mokytojas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (g. 1897 m.).
- 1967 m. – Jonušas Pranciškus Radvila, didikas, Lenkijos valstybės politinis veikėjas (g. 1880 m.).
- 1969 m. – Jurgis Hopenas, Lietuvos tapytojas, grafikas (g. 1891 m.).
- 1980 m. – Petras Būtėnas, Lietuvos kalbininkas, visuomenės veikėjas (g. 1896 m.).
- 1991 m.:
- Elena Gaputytė, Lietuvos skulptorė, tapytoja (g. 1927 m.).
- Jonas Šaučiūnas, vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (g. 1891 m.).
- 2000 m. – Jefremas Maiminas, Lietuvos ir Rusijos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras. L. Kantorovičiaus sekėjas. Vienas matematinių metodų taikymo ekonominiams tyrimams Lietuvoje pradininkų (g. 1932 m.).
- 2002 m. – Alfonsas Čapanis, lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas (g. 1917 m.).
- 2003 m. – Antanas Rekašius, Lietuvos kompozitorius, pedagogas (g. 1928 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1209 – Otto IV karūnuotas kaip Šventosios Romos imperijos imperatorius;
- 1535 – išspausdinta pirmoji angliška Biblija;
- 1675 – olandų fizikas Christian Huygens užpatentavo kišeninį laikrodį;
- 1780 – paskutinės Džeimso Kuko (James Cook) ekspedicijos likučiai pasiekė Angliją;
- 1824 – Meksika priėmė naują konstituciją ir tapo federacine respublika;
- 1830 – Belgija paskelbė nepriklausomybę nuo Nyderlandų;
- 1853 – Osmanų imperija paskelbė karą Rusijai. Prasidėjo Krymo karas;
- 1910 – Portugalija paskelbta respublika, karalius Manuelis II paliko šalį;
- 1911 – Londone ėmė veikti pirmasis eskalatorius;
- 1916 – įkurtas Rusijos miestas Murmanskas;
- 1927 – Gutzon Borglum pradėjo monumento ant Rašmoro kalno (Rushmore), kuriame atvaizduoti 4 JAV prezidentai, darbus;
- 1933 – žydams uždrausta dirbti Vokietijos laikraščiuose;
- 1941 – naciai užėmė Zaporožę;
- 1943 – sąjungininkų pajėgos išlaisvino Korsiką;
- 1957 – Tarybų Sąjunga paleido į kosmosą pirmąjį dirbtinį žemės palydovą Sputnik 1;
- 1958 – įkurta 5-oji Prancūzijos Respublika;
- 1958 – iš Londono į Niujorką ėmė skristi pirmieji reguliarų transatlantiniai reaktyviniai lėktuvai;
- 1966 – Basutolandas (dab. Lesotas) tapo nepriklausomas nuo Jungtinės Karalystės;
- 1983 – Richard Noble pasiekė naują greičio rekordą (1019 km/h) vairuodamas Thrust 2 ant druskingo ežero Nevadoje;
- 1993 – Rusijoje konstitucinės krizės metu prezidentas Borisas Jelcinas įsakė tankams šturmuoti parlamento rūmus.
Gimimo dienos
- 1550 m. – Karolis IX, 1604-1611 m. Švedijos karalius (m. 1611 m.).
- 1822 m. – Rutherford Birchard Hayes, amerikiečių politikas, teisininkas, Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų vadas. 19-asis Jungtinės Amerikos Valstijų prezidentas, respublikonas valdęs nuo 1877 m. iki 1881 m (m. 1893 m.).
- 1895 m. – Richard Sorge, vokiečių žurnalistas, žvalgas, spec. agentas, tarnavęs TSRS pusėje Japonijoje Antrojo pasaulinio karo metu. Japonams pagavus Zorge, jis buvo apkaltintas šnipinėjimu (m. 1944 m.).
- 1897 m. – Ilja Arnoldovičius Ilfas, žymus tarybinis XX a. 3–4 dešimtmečių rusų rašytojas (m. 1937 m.).
- 1918 m. – Kenichi Fukui, 1981 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1] (m. 1998 m.).
- 1924 m. – Charlton Heston, amerikiečių aktorius[2] (m. 2008 m.).
- 1937 m. – Francas Vranickis, ekonomistas, Austrijos politinis veikėjas.
- 1938 m. – Kurt Wüthrich, 2002 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1].
- 1941 m. – Anne Rice, viena iš perkamiausių amerikiečių autorių, rašančių gotikine ir religine tematika.
- 1946 m. – Susan Sarandon, amerikiečių aktorė.
- 1962 m. – Žozė Kozeiras, Portugalijos futbolo treneris. 2008 m. kelis mėnesius treniravo FBK Kauno futbolo komandą. 2008 m. rugpjūčio 14 d. paskirtas Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyr. treneriu.
- 1976 m. – Mauras Kamoranezis, argentinos futbolininkas, Italijos rinktinės ir Juventus klubo saugas.
- 1977 m. – Ana Lovisa Johnsson, švedų dainininkė ir dainų autorė. Dalyvavo Švedijos realybės šou Popstars, kuriame ir išgarsėjo.
- 1980 m.:
- Me'Lisa Barber, amerikiečių atletė.
- Tomašas Rosickis, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir Arsenal klubo saugas.
- 1983 m. – Isara Kačaivongas, profesionalus angliškojo biliardo žaidėjas.
- 1984 m. – Alvaro Parente, autosporto lenktynininkas iš Portugalijos.
- 1986 m. – Yuridia Francisca Gaxiola Flores, Meksikos pop muzikos atlikėja. Išpopuliarėjo visoje šalyje 2005 m. realybės šou La academia užėmusi antrąją vietą. Yra išleidusi 3 albumus. Albumas La Voz de un Ángel netrukus po išleidimo tapo perkamiausiu Meksikoje ir užėmė topų viršūnes.
- 1988 m. – Derikas Martelas Rose'as, JAV krepšininkas, Chicago „Bulls“ komandos įžaidėjas. 2008 metų NBA naujokų biržoje Chicago „Bulls“ klubo pašauktas pirmuoju numeriu ir sezonui pasibaigus pripažintas NBA Metų naujoku.
Mirtys
- 1226 m. – Šventasis Pranciškus Asyžietis, vienuolis, katalikų šventasis, įkūręs Mažesniųjų brolių ordiną (labiau žinomas kaip pranciškonų ordinas) bei prisidėjęs prie Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino įkūrimo. Yra Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas (g. 1181 m.).
- 1582 m. – Šventoji Teresė iš Avilos, Ispanijos vienuolė ir mistikė, karmeličių nuostatų reformatorė. Kanonizuota 1622 m (g. 1515 m.).
- 1669 m. – Rembrantas, olandų tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių pasaulio dailininkų (g. 1606 m.).
- 1947 m. – Maksas Plankas, vokiečių fizikas. Laikomas kvantinės mechanikos tėvu, vienu svarbiausiu XX a. fiziku (g. 1858 m.).
- 1951 m. – Guarino "Willie" Moretti, italų kilmės JAV gangsteris, Kastelamarezės karo metu kartu su Al Kapone, Laiminguoju Lučiano, Džo Adoniu ir kitais dirbęs Džo „Bosui“ Maserijai, vėliau – Niu Džersio mafijos bosas (g. 1894 m.).
- 1970 m.:
- Janis Lyn Joplin, amerikiečių dainininkė, muzikos aranžuotoja ir dainų kūrėja. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ji debiutavo su grupe „Big Brother and the Holding Company“, vėliau pradėjo solo karjerą (g. 1943 m.).
- Jela Lepman, Vokietijos vaikų rašytoja (g. 1891 m.).
- 1982 m. – Glenas Guldas, Kanados pianistas[3] (g. 1932 m.).
- 2000 m. – Michael Smith, 1993 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[1] (g. 1932 m.).