Fernando de Noronija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:28, 9 gegužės 2011 versija

3°51′ p. pl. 32°25′ v. ilg. / 3.850°š. pl. 32.417°r. ilg. / 3.850; 32.417

Fernando de Noronija (port. Fernando de Noronha) – vulkaninės kilmės salynas Atlanto vandenyne, 350 km nuo šiaurės rytinės Brazilijos pakrantės. Priklauso Brazilijos valstijai Pernambukui.

Salyną sudaro 21 sala, taip pat daug mažų salelių ir uolų. Plotas 19,8 km², iš jų 18 km² sudaro Didžioji Fernando de Noronijos sala. Joje yra ir aukščiausia salyno vieta – 756 m. Kitos didesnės salos – Rata, Mejas, Sela Gineta, Rasa. Klimatas tropinis. Lietingasis laikotarpis trunka nuo sausio iki rugpjūčio, sausasis – nuo rugpjūčio iki sausio. Salas dengia pievos, laukiniai vynuogynai, krūmynai. Miškai iškirsti XIX a. kuomet ten buvo kalinių trėmimo vieta, kad šie nepasigamintų plaustų. Aplinkiniuose vandenyse gausu delfinų, jūrinių vėžlių, salose gyvena endeminės paukščių rūšys.

2009 m. Fernando de Noronijoje gyveno 3,0 tūkst. gyventojų. Pastoviai gyvenama tik pagrindinė sala. Svarbiausia gyvenvietė – Vila dos Remediosas. Vystomas turizmas, salos mėgiamos serfingo, povandeninio nardymo entuziastų.

Tikslus salų atradėjas nėra žinomas, manoma, kad jas 1501–1502 m. galėjęs atrasti portugalų keliautojas Fernão de Noronha, nors į atradėjus pretenduoja ir Gaspar de Lemos. Pirmasis salas aprašė Amerigas Vespučis (1503 m.). Salos ilgą laiką neturėjo pastovaus valdovo – jas buvo užėmusi Anglija, Prancūzija, Nyderlandai, kol 1737 m. savo valdžią įtvirtino Portugalija. 1770 m. įkurta pirmoji nuolat gyvenama gyvenvietė – Vila dos Remediosas. Nuo XVIII a. tapo kalinių trėmimo vieta. 1822 m. salų priklausomybė perėjo Brazilijai. 1988 m. 70 % salyno paskelbta nacionaliniu parku, o 2001 m. Fernando de Noronija drauge su Rokos atolu įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 1000
(anglų k.) • (prancūzų k.)

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 [[Vaizdas:Fernando de Noronha Conceicao Beach.jpg|thumb|250px|''Morro do Pico'' uola pagrindinėje Fernando de Noronijos saloje]]
-'''Fernando de Noronija''' ({{pt|Fernando de Noronha}}) - vulkaninės kilmės salynas [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], 350 km nuo šiaurės rytinės [[Brazilija|Brazilijos]] pakrantės. Priklauso Brazilijos valstijai [[Pernambukas|Pernambukui]].
+'''Fernando de Noronija''' ({{pt|Fernando de Noronha}}) – vulkaninės kilmės salynas [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], 350 km nuo šiaurės rytinės [[Brazilija|Brazilijos]] pakrantės. Priklauso Brazilijos valstijai [[Pernambukas|Pernambukui]].
-Salyną sudaro 21 sala, taip pat daug mažų [[salelė|salelių]] ir uolų. Plotas 19,8 km², iš jų 18 km² sudaro Didžioji Fernando de Noronijos sala. Joje yra ir aukščiausia salyno vieta - 756 m. Kitos didesnės salos - Rata, Mejas, Sela Gineta, Rasa. Klimatas tropinis. [[Lietingasis laikotarpis]] trunka nuo sausio iki rugpjūčio, sausasis - nuo rugpjūčio iki sausio. Salas dengia pievos, laukiniai vynuogynai, krūmynai. [[Miškai]] iškirsti XIX a. kuomet ten buvo kalinių trėmimo vieta, kad šie nepasigamintų plaustų. Aplinkiniuose vandenyse gausu [[delfinai|delfinų]], [[jūriniai vėžliai|jūrinių vėžlių]], salose gyvena endeminės paukščių rūšys.
+Salyną sudaro 21 sala, taip pat daug mažų [[salelė|salelių]] ir uolų. Plotas 19,8 km², iš jų 18 km² sudaro Didžioji Fernando de Noronijos sala. Joje yra ir aukščiausia salyno vieta – 756 m. Kitos didesnės salos – Rata, Mejas, Sela Gineta, Rasa. Klimatas tropinis. [[Lietingasis laikotarpis]] trunka nuo sausio iki rugpjūčio, sausasis – nuo rugpjūčio iki sausio. Salas dengia pievos, laukiniai vynuogynai, krūmynai. [[Miškai]] iškirsti XIX a. kuomet ten buvo kalinių trėmimo vieta, kad šie nepasigamintų plaustų. Aplinkiniuose vandenyse gausu [[delfinai|delfinų]], [[jūriniai vėžliai|jūrinių vėžlių]], salose gyvena endeminės paukščių rūšys.
-m. Fernando de Noronijoje gyveno 3,0 tūkst. gyventojų. Pastoviai gyvenama tik pagrindinė sala. Svarbiausia gyvenvietė - Vila dos Remediosas. Vystomas [[turizmas]], salos mėgiamos serfingo, povandeninio nardymo entuziastų.
+ m. Fernando de Noronijoje gyveno 3,0 tūkst. gyventojų. Pastoviai gyvenama tik pagrindinė sala. Svarbiausia gyvenvietė – Vila dos Remediosas. Vystomas [[turizmas]], salos mėgiamos serfingo, povandeninio nardymo entuziastų.
-Tikslus salų atradėjas nėra žinomas, manoma, kad jas [[1501]]-[[1502]] m. galėjęs atrasti portugalų keliautojas [[Fernão de Noronha]], nors į atradėjus pretenduoja ir [[Gaspar de Lemos]]. Pirmasis salas aprašė [[Amerigas Vespučis]] ([[1503]] m.). Salos ilgą laiką neturėjo pastovaus valdovo - jas buvo užėmusi Anglija, Prancūzija, Nyderlandai, kol [[1737]] m. savo valdžią įtvirtino [[Portugalija]]. [[1770]] m. įkurta pirmoji nuolat gyvenama gyvenvietė - Vila dos Remediosas. Nuo XVIII a. tapo kalinių trėmimo vieta. 1822 m. salų priklausomybė perėjo Brazilijai. 1988 m. 70 % salyno paskelbta nacionaliniu parku, o 2001 m. Fernando de Noronija drauge su [[Rokos atolas|Rokos atolu]] įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą.
+Tikslus salų atradėjas nėra žinomas, manoma, kad jas [[1501]]–[[1502]] m. galėjęs atrasti portugalų keliautojas [[Fernão de Noronha]], nors į atradėjus pretenduoja ir [[Gaspar de Lemos]]. Pirmasis salas aprašė [[Amerigas Vespučis]] ([[1503]] m.). Salos ilgą laiką neturėjo pastovaus valdovo – jas buvo užėmusi Anglija, Prancūzija, Nyderlandai, kol [[1737]] m. savo valdžią įtvirtino [[Portugalija]]. [[1770]] m. įkurta pirmoji nuolat gyvenama gyvenvietė – Vila dos Remediosas. Nuo XVIII a. tapo kalinių trėmimo vieta. 1822 m. salų priklausomybė perėjo Brazilijai. 1988 m. 70 % salyno paskelbta nacionaliniu parku, o 2001 m. Fernando de Noronija drauge su [[Rokos atolas|Rokos atolu]] įtraukta į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą.
 {{UNESCO|1000}}