Vladas Požela: Skirtumas tarp puslapio versijų
šaltinis |
|||
Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
| paveikslėlio dydis = |
| paveikslėlio dydis = |
||
| gimimo data = {{Gimė|1879|4|9}} |
| gimimo data = {{Gimė|1879|4|9}} |
||
| gimimo vieta = [[Steigviliai|Steigviliuose]], [[Žeimių valsčius]], [[Šiaulių apskritis]] |
| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Steigviliai|Steigviliuose]], [[Žeimių valsčius]], [[Šiaulių apskritis]], [[Rusijos imperija]] |
||
| mirties data = {{Mirė|1960|9|21|1879|4|9}} |
| mirties data = {{Mirė|1960|9|21|1879|4|9}} |
||
| mirties vieta = [[Adelaidė]]je, [[Australija]] |
| mirties vieta = {{flagicon|Australija}} [[Adelaidė]]je, [[Australija]] |
||
| tautybė = |
| tautybė = |
||
| sutuoktinis = |
| sutuoktinis = |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
| motina = |
| motina = |
||
| vaikai = [[Izolda Poželaitė-Davis]] |
| vaikai = [[Izolda Poželaitė-Davis]] |
||
|titulas0= [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos Respublikos Seimo]] atstovas |
|||
| veikla = [[Teisė|teisininkas]], advokatas, [[Knygnešiai|knygnešys]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. |
| veikla = [[Teisė|teisininkas]], advokatas, [[Knygnešiai|knygnešys]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. |
||
| sritis = |
|||
| įstaigos = |
| įstaigos = |
||
| pareigos = |
| pareigos = |
||
| partija = |
| partija = [[Lietuvos socialdemokratų partija]] |
||
| alma_mater = [[Maskvos universitetas]] |
|||
| žinomas = |
|||
| apdovanojimai = |
| apdovanojimai = |
||
| parašas = |
| parašas = |
||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Vladas Požela''' ([[1879]] |
'''Vladas Požela''' ([[1879]] m. [[balandžio 9]] d. [[Steigviliai|Steigviliuose]], [[Žeimių valsčius]], [[Šiaulių apskritis]] – [[1960]] m. [[rugsėjo 21]] d. [[Adelaidė]]je, [[Australija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[Teisė|teisininkas]], advokatas, [[Knygnešiai|knygnešys]], politinis veikėjas. |
||
⚫ | |||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
⚫ | |||
⚫ | Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, [[1890]] |
||
⚫ | Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, [[1890]] m. įstojo į [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnaziją]], joje besimokydamas [[1894]] m. įstojo į slaptą [[Kūdikis (organizacija)|Kūdikėlio]] organizaciją, [[1895]]–[[1896]] m. jos pirmininkas. [[1896]] m. įsteigė slaptą Steigvilų knygyną, [[1897]] m. organizavo pasipriešinimą stačiatikių pamaldoms [[rusų kalba]] mokyklose. [[1900]] m. suimtas [[Liudas Vaineikis|L. Vaineikio]] byloje, metus kalintas [[Liepojos kalėjimas|Liepojos kalėjime]], po to metams ištremtas į [[Smolenskas|Smolenską]] už [[Spaudos draudimas|draudžiamų]] lietuviškų raštų gabenimą. |
||
⚫ | [[1903]] m. grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]] ir dirbo Šiaulių ekonomijos [[Vladimiras Zubovas (1862)|Zubovų]] dvarų archyve, dalyvavo Medvilionių slaptų vakarų kuopelėje. [[1903]] m. kartu su [[Vincas Kapsukas|V. Kapsuku]], J. Šepečiu, [[Juozas Paknys|J. Pakniu]] įkūrė „[[Draugas (laikraštis)|Draugo]]“ organizaciją, [[Tilžė]]je leido laikraštį „Draugas“. |
||
⚫ | [[1905]] m. tapo [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] nariu. [[1905-07 revoliucija|1905-07 m. revoliucijos]] dalyvis, sakė kalbas [[Smilgiai (Šiauliai)|Smilgiuose]], [[Pušalotas|Pušalote]], [[Žeimiai|Žeimiuose]], [[Žagarė]]je, šalino rusų administraciją. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis, dar jam nesibaigus išvyko platinti Seime priimtų rezoliucijų. |
||
⚫ | [[1906]] m. suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš [[Suvalkų kalėjimas|Suvalkų kalėjimo]] ligoninės, vėliau išlaisvino [[Kleopas Jurgelionis|K. Jurgelionį]] iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik [[1908]] m. žandarai jį surado tęsiantį studijas [[Tartu]] universitete, kai [[1906]] m. svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto Teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas. |
||
⚫ | [[1903]] |
||
⚫ | [[1910]] m. [[Vilnius|Vilniaus]] teismas už mitingų [[Rozalimas|Rozalime]], Smilgiuose, [[Naujamiestis|Naumiestyje]] ir [[Pušalotas|Pušalote]] bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] [[Kauno kalėjimas|kalėjimo]], kalėjo [[Kaunas|Kaune]]. |
||
⚫ | [[1905]] |
||
⚫ | |||
⚫ | [[1906]] |
||
⚫ | [[1916]] m. [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos]] [[Sankt Peterburgas|Petrogrado]] komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. [[1916]] m. vienas iš [[Grūdas (draugija)|„Grūdo“]] draugijos steigėjų, iki [[1918]] m. balandžio mėn. jos vadovybės narys. |
||
⚫ | [[1910]] |
||
⚫ | [[1917]] m. advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. [[1919]] m. sausio mėn. savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir kartu su [[Vaclovas Bielskis|V. Bielskiu]] pasitraukė į Kauną, kur dirbo prisiekusiuoju advokatu, o netrukus Šiauliuose kartu su [[Kipras Bielinis|K. Bieliniu]], [[Sofija Jasaitienė|Z. Lukauskaite]] ir [[Rapolas Skipitis|R. Skipičiu]] ėmėsi organizuoti partizanų būrius kovai su [[bermontininkai]]s. Tais pačiais metais įstojo į [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos Šaulių sąjungą]]. |
||
⚫ | |||
[[1920]] m. [[gegužės 15]] d. – [[1922]] m. [[lapkričio 13]] d. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė LSDP frakcijai. [[1922]] m. [[lapkričio 13]] d. – [[1923]] m. [[kovo 13]] d. [[Pirmasis Seimas|Pirmojo Seimo]] atstovas. Nuo [[1926]] m. [[birželio 15]] d. iki [[gruodžio 17]] d. LSDP ir [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|valstiečių liaudininkų]] koalicinio XIII [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] Ministrų kabinete – vidaus reikalų ministras. <ref>Žydrūnas Mačiukas. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98397&p_k=1 Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas]</ref> |
|||
⚫ | |||
⚫ | Po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. valstybės perversmo]] atsidėjo advokato darbui. [[1932]]–[[1941]] m. [[Pienocentras|„Pienocentro“]] ir Tarptautinio banko juriskonsultas, [[1940]] m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. [[1941]] m. [[kovo 3]] d. emigravo į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1949]] m. gegužės mėn. į [[Australija|Australiją]], kur tęsė profesinę veiklą. <ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_k=1&p_d=98397 LRS svetainė]</ref> |
||
⚫ | [[1917]] |
||
== Spaudos veikla == |
|||
[[1920]] m. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo seimo]], [[1922]] m. [[Pirmasis Seimas|I Seimo]], [[1923]] m. [[Antrasis Seimas|II Seimo]] atstovas. Nuo [[1926]] m. [[birželio 15]] d. iki [[gruodžio 17]] d. LSDP ir [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|valstiečių liaudininkų]] koalicinės vyriausybės vidaus reikalų ministras. |
|||
⚫ | Nuo [[1901]] m. bendradarbiavo draudžiamoje lietuviškoje spaudoje: leidiniuose [[Darbininkų balsas (Tilžė)|„Darbininkų balsas“]], [[Draugas (žurnalas)|„Draugas“]], [[1904]]–[[1905]] m. leidinių [[Naujienos (Tilžė)|„Naujienos“]], [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] vienas iš redaktorių [[Tilžė]]je. Vėliau rašė į laikraščius „[[Naujoji Gadynė]]“, „[[Skardas]]“, [[Žarija (žurnalas)|„Žarija“]], [[Vilnis (Ryga)|„Vilnis“]], [[Tiesa (laikraštis)|„Tiesa“]], „[[Skardas]]“, [[Socialdemokratas (Kaunas)|„Socialdemokratas“]] ir kt. [[1913]] m. laikraščio [[Vilnis (Ryga)|„Vilnis“]]steigėjas Rygoje , [[1917]] m. [[Tiesa (laikraštis)|laikraščio Tiesa]] laikinasis redaktorius Petrapilyje. {{šaltinis|{{ŽE|397}}}} |
||
⚫ | Po [[1926 |
||
== Literatūra == |
|||
⚫ | Nuo [[1901]] |
||
* Požėla Vladas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 44. |
|||
* Požėla Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1960, t. 22, p. 385–386. |
|||
* Mitrulevičius G., Požėla Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 277–280. |
|||
* Mitrulevičius G., Požėla Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 411. |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
Eilutė 55: | Eilutė 63: | ||
{{DEFAULTSORT:Požela, Vladas}} |
{{DEFAULTSORT:Požela, Vladas}} |
||
[[Kategorija:Didžiojo Vilniaus Seimo atstovai]] |
|||
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]] |
[[Kategorija:Lietuvos vidaus reikalų ministrai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos advokatai]] |
[[Kategorija:Lietuvos advokatai]] |
08:10, 8 gegužės 2011 versija
Vladas Požela | |
---|---|
Gimė | 1879 m. balandžio 9 d. Steigviliuose, Žeimių valsčius, Šiaulių apskritis, Rusijos imperija |
Mirė | 1960 m. rugsėjo 21 d. (81 metai) Adelaidėje, Australija |
Vaikai | Izolda Poželaitė-Davis |
Lietuvos Respublikos Seimo atstovas | |
Veikla | teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas. |
Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
Alma mater | Maskvos universitetas |
Vladas Požela (1879 m. balandžio 9 d. Steigviliuose, Žeimių valsčius, Šiaulių apskritis – 1960 m. rugsėjo 21 d. Adelaidėje, Australija) – Lietuvos teisininkas, advokatas, knygnešys, politinis veikėjas.
Biografija
Izoldos Požėlaitės-Davis tėvas, Karolio Poželos brolis, Juro Poželos dėdė.
Mokslus pradėjo slaptoje kaimo mokykloje, 1890 m. įstojo į Mintaujos gimnaziją, joje besimokydamas 1894 m. įstojo į slaptą Kūdikėlio organizaciją, 1895–1896 m. jos pirmininkas. 1896 m. įsteigė slaptą Steigvilų knygyną, 1897 m. organizavo pasipriešinimą stačiatikių pamaldoms rusų kalba mokyklose. 1900 m. suimtas L. Vaineikio byloje, metus kalintas Liepojos kalėjime, po to metams ištremtas į Smolenską už draudžiamų lietuviškų raštų gabenimą.
1903 m. grįžo į Šiaulius ir dirbo Šiaulių ekonomijos Zubovų dvarų archyve, dalyvavo Medvilionių slaptų vakarų kuopelėje. 1903 m. kartu su V. Kapsuku, J. Šepečiu, J. Pakniu įkūrė „Draugo“ organizaciją, Tilžėje leido laikraštį „Draugas“.
1905 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. 1905-07 m. revoliucijos dalyvis, sakė kalbas Smilgiuose, Pušalote, Žeimiuose, Žagarėje, šalino rusų administraciją. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis, dar jam nesibaigus išvyko platinti Seime priimtų rezoliucijų.
1906 m. suorganizavo ginkluotą V. Kapsuko išlaisvinimą iš Suvalkų kalėjimo ligoninės, vėliau išlaisvino K. Jurgelionį iš Vilkaviškio kalėjimo. Tik 1908 m. žandarai jį surado tęsiantį studijas Tartu universitete, kai 1906 m. svetima pavarde įstojo į Tartu universiteto Teisės fakultetą. Policijai suėmus pašalintas.
1910 m. Vilniaus teismas už mitingų Rozalime, Smilgiuose, Naumiestyje ir Pušalote bei darbininkų ir valstiečių valdžios organizavimą, neįrodęs kitų kalčių, nuteisė jį 1 m. tvirtovės kalėjimo, kalėjo Kaune.
1913 m. bandė vėl sugrįžti į Tartu universitetą ir išlaikyti valstybinius egzaminus, tačiau Kauno gubernatorius nedavė leidimo. 1914–1917 m. baigė Maskvos universitetą.
1916 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos Petrogrado komiteto narys nuo LSDP Lietuvių rajono. 1916 m. vienas iš „Grūdo“ draugijos steigėjų, iki 1918 m. balandžio mėn. jos vadovybės narys.
1917 m. advokatavo Maskvoje, tapo prisiekusiuoju advokatu, dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, buvo sužeistas. 1919 m. sausio mėn. savo draugo V. Kapsuko paskirtas Lietuvos laikinosios revoliucinės darbininkų ir valstiečių vyriausybės reikalų vedėju, tačiau greitai nusivylė šia draugyste ir kartu su V. Bielskiu pasitraukė į Kauną, kur dirbo prisiekusiuoju advokatu, o netrukus Šiauliuose kartu su K. Bieliniu, Z. Lukauskaite ir R. Skipičiu ėmėsi organizuoti partizanų būrius kovai su bermontininkais. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė LSDP frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo atstovas. Nuo 1926 m. birželio 15 d. iki gruodžio 17 d. LSDP ir valstiečių liaudininkų koalicinio XIII Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete – vidaus reikalų ministras. [1]
Po 1926 m. valstybės perversmo atsidėjo advokato darbui. 1932–1941 m. „Pienocentro“ ir Tarptautinio banko juriskonsultas, 1940 m. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. 1941 m. kovo 3 d. emigravo į Vokietiją, 1949 m. gegužės mėn. į Australiją, kur tęsė profesinę veiklą. [2]
Spaudos veikla
Nuo 1901 m. bendradarbiavo draudžiamoje lietuviškoje spaudoje: leidiniuose „Darbininkų balsas“, „Draugas“, 1904–1905 m. leidinių „Naujienos“, „Ūkininkas“, „Varpas“ vienas iš redaktorių Tilžėje. Vėliau rašė į laikraščius „Naujoji Gadynė“, „Skardas“, „Žarija“, „Vilnis“, „Tiesa“, „Skardas“, „Socialdemokratas“ ir kt. 1913 m. laikraščio „Vilnis“steigėjas Rygoje , 1917 m. laikraščio Tiesa laikinasis redaktorius Petrapilyje. [reikalingas šaltinis]
Literatūra
- Požėla Vladas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 44.
- Požėla Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1960, t. 22, p. 385–386.
- Mitrulevičius G., Požėla Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 277–280.
- Mitrulevičius G., Požėla Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 411.
Šaltiniai
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- ↑ LRS svetainė