Nikita Chruščiovas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: bn:নিকিতা ক্রুশ্চেভ |
||
Eilutė 46: | Eilutė 46: | ||
[[be-x-old:Мікіта Хрушчоў]] |
[[be-x-old:Мікіта Хрушчоў]] |
||
[[bg:Никита Хрушчов]] |
[[bg:Никита Хрушчов]] |
||
[[bn:নিকিতা ক্রুশ্চেভ]] |
|||
[[br:Nikita C'hrouchtchov]] |
[[br:Nikita C'hrouchtchov]] |
||
[[bs:Nikita Sergejevič Hruščov]] |
[[bs:Nikita Sergejevič Hruščov]] |
21:26, 7 gegužės 2011 versija
Nikita Chruščiovas rus. Никита Сергеевич Хрущёв | |
---|---|
TSRS vadovas | |
Gimė | 1894 m. balandžio 17 d. Kalinovka, Kursko gubernija |
Mirė | 1971 m. rugsėjo 11 d. (77 metai) Maskva |
TSRS vadovas | |
Vadovavo | 1958 m. kovo 27 d. - 1964 m. spalio 14 d. (6 metai) |
Ankstesnis | Josifas Stalinas |
Vėlesnis | Leonidas Brežnevas |
Vikiteka | Nikita Chruščiovas |
Parašas | |
Nikita Chruščiovas (rus. Никита Сергеевич Хрущёв; 1894 m. balandžio 17 d. – 1971 m. rugsėjo 11 d.) – Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, nuo Stalino mirties 1953 metais iki 1964 metų spalio faktiškai valdęs šalį. Buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatu (1937–1966 m.), Maskvos miesto ir srities komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi (1935 - 1939; 1949 - 1953 m.), Ukrainos komunistų partijos centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi (1938–1949 m.), TSKP CK sekretoriumi (1949–1953 m.).
Gimė šachtininko šeimoje Kalinovkoje (Kursko srityje), nuo 1918 metų - komunistų partijos narys. Prisidėjo prie Stalino represijų. 1956 metų vasario mėnesio TSKP XX suvažiavime perskaitytu pranešimu „Apie asmenybės kultą ir jo padarinius“ pradėjo „atšilimą“ – dalinę totalitarinio režimo liberalizaciją, šiame laikotarpyje pradėti naikinti lageriai, paleista dalis kalinių. Šeštajame dešimtmetyje organizavo plėšininių žemių panaudojimo kampaniją, centralizuotą ūkį pakeitė regioniniu.
Chruščiovo valdymo metu numalšinta Vengrijos revoliucija, tačiau susilpninta sovietinio bloko valstybių kontrolė, 1962 metais dėl branduolinių raketų gabenimo į Kubą sukelta Karibų krizė. Daugiausiai dėl šiurkštaus valdymo prarado daugelį šalininkų ir 1964 metų spalio 14 dieną priverstas atsistatydinti. Septynerius metus praleido namų arešte. 1970 metais užsienyje išspausdinti jo prisiminimai.