Liu Xiaobo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 78.63.88.74 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (VolkovBot keitimas)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: az:Lyu Syaobo
Eilutė 72: Eilutė 72:
[[ar:ليو شياوبو]]
[[ar:ليو شياوبو]]
[[ast:Liu Xiaobo]]
[[ast:Liu Xiaobo]]
[[az:Lyu Syaobo]]
[[bat-smg:Liu Xiaobo]]
[[bat-smg:Liu Xiaobo]]
[[be:Лю Сяабо]]
[[be:Лю Сяабо]]

21:04, 6 gegužės 2011 versija

Liu Xiaobo
刘晓波
Vaizdas:VOA CHINESE liuxiaobo.jpg
Gimė 1955 m. gruodžio 28 d. (68 metai)
Čangčunas, Dzilinas, Kinija
Tautybė kinas
Sutuoktinis (-ė) Liu Xia
Veikla rašytojas, politikos komentatorius, žmogaus teisių aktyvistas
Išsilavinimas literatūra, profesorius
Alma mater Dzilino universitetas, Pekino universitetas
Žymūs apdovanojimai

2010 m. Nobelio taikos premija

Liu Siaubo (supaprastinta kinų k.: 刘晓波; tradicine kinų k.: 劉曉波; pinyin: Liú Xiǎobō; g. 1955 m. gruodžio 28 m.) yra kinų intelektualas, žmogaus teisių aktyvistas Kinijoje.

2008 m. gruodžio 8 d. Liu buvo sulaikytas po dalyvavimo Chartijos 08 manifeste. Oficialiai buvo suimtas 2009 m. birželio 23 d., jį apkaltinus „už antivalstybinę ardomąją veiklą“.[1][2] Dėl tų pačių jam mestų kaltinimų 2009 m. gruodžio 23 d. jis buvo teisiamas ir nuteistas vienuolikai metų nelaisvės su politinių teisių atėmimu dvejiems metams.

Būnant kalėjime buvo nominuotas Nobelio taikos premijai (apie tai jam pranešė advokatas[3]), o 2010 m. spalio 8 d. tapo laureatu.[4][5]

Nobelio taikos premija Liu Xaobo turėtų būti įteikta 2010 m. gruodžio 10 d.[6]

Ankstyvoji biografija

Liu gimė 1955 m. Čangčune, Dziline, Kinijos LR, intelektualų šeimoje. 1969-1972 m., Sugrįžimo į kaimus kampanijos metu, su tėvu gyveno Vidinės Mongolijos Horčino Pirmų Gretų Vėliavos provincijoje. Būdamas devyniolikos dirbo Dzilino provincijos kaime, vėliau - statybų kompanijoje.[7]

1976 m. studijavo Dzilino universitete ir įgijo bakalauro laipsnį literatūroje, o 1984 m. - magistro laipsnį Pekino pedagoginiame universitete.[7][8][9]

Baigęs universitetą tęsė doktorantūros studijas Pekino pedagoginiame universitete, kurias įgijo 1988 m.

Devintajame dešimtmetyje jo parašytos esė Pasirinkimų kritika - pokalbis su Li Zehou bei Estetika ir žmogaus laisvė pelnė pripažinimą akademinėje srityje. Pirmojoje esė buvo kritikuojama žymaus kinų mąstytojo Li Zehou filosofija.

1988-1989 m. apsilankė keliuose užsienio universitetuose (Kolumbijos universitete, Oslo universitete ir Havajų universitete kaip kviestinis mokslininkas.

1989 m. prasidėjus Tiananmenio aikštės protestams buvo JAV, tačiau nusprendė grįžti į Kiniją ir prisijungti prie judėjimo. Vėliau jis buvo pramintas „vienu iš keturių Tiananmenio džentelmenų“ už kelių šimtų studentų gyvybių išsaugojimą įtikinus juos palikti aikštę.[10]

Nobelio taikos premija

2010 m. spalio 7 d. Norvegijos televizija pranešė, kad Liu Xiaobo yra vienas iš kandidatų 2010 m. Nobelio taikos premijai.[11] On 8 October 2010 the Nobel Committee awarded him the Prize "for his long and non-violent struggle for fundamental human rights in China".[12] Norvegijos Nobelio komiteto prezidentas Thorbjørn Jagland teigė, kad dar eigos pradžioje buvo aišku, jog Liu taps laureatu.[13] Kinijos užsienio reikalų ministerija anksčiau buvo įspėjusi Nobelio komitetą nesuteikti apdovanojimo Liu, nes tai esą būtų prieš Nobelio principus.

Pats Liu Xiaobo šį apdovanojimą dedikavo „liepos 4-osios prarastoms sieloms“, žmonėms, žuvusiems 1989 m. Kinijos vyriausybei malšinant masinius protestus Pekino Tiananmenio aikštėje.[14]

Apdovanojimai

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Benjamin Kang Lim, China's top dissident arrested for subversion, Reuters, June 24, 2009.
  2. "刘晓波因涉嫌煽动颠覆国家政权罪被依法逮捕" (Liu Xiaobo Formally Arrested on 'Suspicion of Inciting Subversion of State Power' Charges), China Review News, June 24, 2009.
  3. McKinnon, Mark. "Liu Xiaobo could win the Nobel Peace Prize, and he’d be the last to know". The Globe and Mail. 2010 m. spalio 7 d. 'Ponia Liu sakė, kad jos vyrui žinią, kad Liu Xiaobo yra tarp nominuotųjų Nobelio Taikos premijai, pranešė advokatas ir kad jis būtų pritrenktas, jei laimėtų. “Manau, jis tikrai negalėtų tuo patikėti. Jis niekada nemanė būti nominuotas ir neminėjo jokių apdovanojimų. Daug metų jis prašė paremti Tiananmenio Motinas (1989 m. demonstracijose žuvusių studentų tėvų įkurtą grupę).”'
  4. „The Nobel Peace Prize 2010 - Prize Announcement“. nobelprize.org. 2010 spalio 8. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  5. Liu Xiaobo won the Nobel Peace Prize (劉曉波獲諾貝爾和平獎), 2010 spalio 8 
  6. Nobelio taikos premija paskirta kinų disidentui Liu Xiaobo, 2010 m. spalio 8 
  7. 7,0 7,1 明报记者陈阳、方德豪 (22 October 2008). „刘晓波﹕六四损邓历史地位“. Ming Pao. Nuoroda tikrinta 26 December 2009.
  8. Asia Watch Committee (1990). Repression in China since 4 June 1989: cumulative data. Human Rights Watch. p. 28. ISBN 978-0929692746.
  9. 劉曉波簡歷
  10. South China Morning Post. "SCMP." Personal traits give 2010 Nobel Peace Prize winner global appeal. Retrieved on 9 October 2010.
  11. Fouche, Gwladys (7 October 2010). „China's Liu leads Kohl, EU in Peace Nobel race: TV“. Reuters. Nuoroda tikrinta 8 October 2010.
  12. „The Nobel Peace Prize 2010“. Nobelprize.org. Nuoroda tikrinta 8 October 2010.
  13. „Nobel Peace Prize awarded to China dissident Liu Xiaobo“. BBC News. BBC. 8 October 2010. Nuoroda tikrinta 8 October 2010.
  14. „Nobelio taikos premijos laureatas dedikavo savo apdovanojimą Tiananmenio „prarastoms sieloms““. lrytas.lt. 2010 m. spalio 11 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. spalio 11 d..