Cėsys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 57°18′45″ š. pl. 25°16′31″ r. ilg. / 57.31250°š. pl. 25.27528°r. ilg. / 57.31250; 25.27528 (Cėsys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
S r2.7.1) (robotas Pridedama: es:Cēsis
Eilutė 65: Eilutė 65:
[[en:Cēsis]]
[[en:Cēsis]]
[[eo:Cēsis]]
[[eo:Cēsis]]
[[es:Cēsis]]
[[et:Cēsis]]
[[et:Cēsis]]
[[fi:Cēsis]]
[[fi:Cēsis]]

14:53, 6 gegužės 2011 versija

Cėsys
latv. Cēsis
            
Cėsys
Cėsys
57°18′45″ š. pl. 25°16′31″ r. ilg. / 57.31250°š. pl. 25.27528°r. ilg. / 57.31250; 25.27528 (Cėsys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Vidžemė Vidžemė
Savivaldybė Cėsių savivaldybė
Gyventojų (2008) 18 286
Plotas 19,3 km²
Tankumas (2008) 947 žm./km²
Altitudė 113 m
Pašto kodas 410(1-3)
Tinklalapis www.cesis.lv
Vikiteka Cėsys
Kirčiavimas Cė́sys

Cėsys (seniau – Kėsys; latv. Cēsis, vok. Wenden, est. Võnnu, lyv. Venden) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos. Savivaldybės centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.

Istorija

Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. – XV a. pr. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė LDK, vėliau - Abiejų Tautų Respublikai, 1629-1721 m. – Švedijos karalystei, nuo 1727 m. – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.

Miestai partneriai

Sportas

Nuorodos