Suomijos ekonomika: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:16, 5 gegužės 2011 versija

Suomijoje išvystyta laisvos rinkos ekonomika, kuri pagal vienam gyventojui tenkančią produkciją lygi kitų Vakarų šalių ekonomikai, pavyzdžiui, Prancūzijai, Vokietijai, Švedijai ar Jungtinei Karalystei. Didžiausias ekonomikos sektorius yra paslaugos (65,7 %), gamybos ir perdirbimo pramonė (31,4 %) Pirminės produkcijos gamyba sukuria 2,9 %. Didžiausias užsienio prekybai svarbus segmentas yra gamyba. Didžiausių pramonės šakos yra elektronikos (21,6 %), mašinų, transporto priemonių ir kitų metalo gaminių (21,1 %), miško pramonė (13,1 %), ir cheminių medžiagų pramonė(10,9 %). Suomija turi medienos ir keletą mineralų bei gėlo vandens išteklių. Miškininkystė, popieriaus fabrikai ir žemės ūkio sektorius (kuriems mokesčių mokėtojai išleidžia maždaug 2 milijardus eurų per metus) yra politiškai jautrūs kaimo gyventojams. Helsinkio regionas generuoja apie trečdalį BVP. 2004 m. EBPO palyginime, aukštųjų technologijų gamybos Suomijoje užėmė antrą pagal dydį po Airijos. Bendra Trumpalaikė perspektyva yra gera, o BVP augimas buvo didesnis nei daugelyje ES šalių.

v • a • r

Europos šalių ekonomikos

Šis straipsnis apie Suomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Aleksanterinkatu Helsinki summer.jpg|thumb|200px|Aleksanterinkatu Helsinkyje]]
-[[Suomija|Suomijoje]] išvystyta laisvos rinkos ekonomika, kuri pagal vienam gyventojui tenkančią produkciją lygi kitų Vakarų šalių ekonomikai, pavyzdžiui, [[Prancūzija]]i, [[Vokietija]]i, [[Švedija]]i ar [[Jungtinė Karalystė|Jungtinei Karalystei]]. Didžiausias ekonomikos sektorius yra paslaugos (65,7 %), gamybos ir perdirbimo pramonė (31,4 %)  Pirminės produkcijos gamyba sukuria 2,9 %. Didžiausias užsienio prekybai svarbus segmentas yra gamyba. Didžiausių pramonės šakos yra elektronikos (21,6 %), mašinų, transporto priemonių ir kitų metalo gaminių (21,1 %), miško pramonė (13,1 %), ir cheminių medžiagų pramonė(10,9 %). Suomija turi medienos ir keletą mineralų bei gėlo vandens išteklių. [[Miškininkystė]], popieriaus fabrikai ir žemės ūkio sektorius (kuriems mokesčių mokėtojai išleidžia maždaug 2 milijardus eurų per metus) yra politiškai jautrūs kaimo gyventojams. [[Helsinkio regionas]] generuoja apie trečdalį BVP. [[2004]] m. EBPO palyginime, aukštųjų technologijų gamybos Suomijoje užėmė antrą pagal dydį po [[Airija|Airijos]]. Bendra Trumpalaikė perspektyva yra gera, o BVP augimas buvo didesnis nei daugelyje [[ES]] šalių. taigi taigi taigi.....
+[[Suomija|Suomijoje]] išvystyta laisvos rinkos ekonomika, kuri pagal vienam gyventojui tenkančią produkciją lygi kitų Vakarų šalių ekonomikai, pavyzdžiui, [[Prancūzija]]i, [[Vokietija]]i, [[Švedija]]i ar [[Jungtinė Karalystė|Jungtinei Karalystei]]. Didžiausias ekonomikos sektorius yra paslaugos (65,7 %), gamybos ir perdirbimo pramonė (31,4 %)  Pirminės produkcijos gamyba sukuria 2,9 %. Didžiausias užsienio prekybai svarbus segmentas yra gamyba. Didžiausių pramonės šakos yra elektronikos (21,6 %), mašinų, transporto priemonių ir kitų metalo gaminių (21,1 %), miško pramonė (13,1 %), ir cheminių medžiagų pramonė(10,9 %). Suomija turi medienos ir keletą mineralų bei gėlo vandens išteklių. [[Miškininkystė]], popieriaus fabrikai ir žemės ūkio sektorius (kuriems mokesčių mokėtojai išleidžia maždaug 2 milijardus eurų per metus) yra politiškai jautrūs kaimo gyventojams. [[Helsinkio regionas]] generuoja apie trečdalį BVP. [[2004]] m. EBPO palyginime, aukštųjų technologijų gamybos Suomijoje užėmė antrą pagal dydį po [[Airija|Airijos]]. Bendra Trumpalaikė perspektyva yra gera, o BVP augimas buvo didesnis nei daugelyje [[ES]] šalių.
 {{Europos ekonomika}}