Piaui: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: fa:پیاوی |
|||
Eilutė 36: | Eilutė 36: | ||
}} |
}} |
||
'''Piaujis''' ({{pt|Piauí}}) |
'''Piaujis''' ({{pt|Piauí}}) – valstija [[Brazilija|Brazilijoje]], šalies rytinėje dalyje. Ribojasi su [[Maranjanas|Maranjanu]] – vakaruose, su [[Seara]], [[Pernambukas|Pernambuku]] ir [[Bahija]] – rytuose, su [[Tokantinsas (valstija)|Tokantinsu]] – pietuose. Šiaurėje siauru ruožu prieina prie [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Valstijos sostinė – [[Terezina]]. |
||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
Šiaurėje driekiasi pelkėta, upių išvagota žemuma. Einant į pietus paviršius kyla į plynaukštę, o ties pietine riba pasiekia Šapada das Mangabeiraso kalnus. Juose yra aukščiausias valstijos taškas |
Šiaurėje driekiasi pelkėta, upių išvagota žemuma. Einant į pietus paviršius kyla į plynaukštę, o ties pietine riba pasiekia Šapada das Mangabeiraso kalnus. Juose yra aukščiausias valstijos taškas – 806 m. Svarbiausia valstijos upė yra [[Parnaiba]], tekanti siena su Pernambuku. Kitos svarbios upės yra jos intakai: Poti, Gurgėja, Usrusui Pretas. |
||
[[Klimatas]] subekvatorinis; žemumoje |
[[Klimatas]] subekvatorinis; žemumoje – karštas ir drėgnas. Plokščiakalnyje vėsiau (ypač naktį) ir sausiau. |
||
Vandenyno pakrantėje auga prie skurdžių smėlynų prisitaikiusios augalijos miškai |
Vandenyno pakrantėje auga prie skurdžių smėlynų prisitaikiusios augalijos miškai – [[restinga]]. Žemumoje auga drėgnieji tropiniai miškai, kuriuose dominuoja [[puošnioji atalė|puošniosios atalės]] (''Attalea speciosa''). Valstijos rytuose auga sausi [[kaatinga|kaatingos]] krūmynai, o pietvakariuose – [[seradas|serado]] savanos. |
||
Piaujo pietinėje dalyje yra [[Sera da Kapivaros nacionalinis parkas]], įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir žymus savo senoviniais uolų piešiniais. |
Piaujo pietinėje dalyje yra [[Sera da Kapivaros nacionalinis parkas]], įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir žymus savo senoviniais uolų piešiniais. |
||
== Gyventojai == |
== Gyventojai == |
||
Etninė sudėtis: |
Etninė sudėtis: |
||
*[[pardo]] |
* [[pardo]] – 71,8 % |
||
* |
* baltieji – 23,36 % |
||
* |
* juodaodžiai – 4,6 % |
||
*azijiečiai ir indėnai |
* azijiečiai ir indėnai – 0,6 % |
||
== Didžiausi miestai == |
== Didžiausi miestai == |
||
*[[Terezina]] |
* [[Terezina]] – 814,4 tūkst. gyv. (2010 m.) |
||
*[[Parnaiba (miestas)|Parnaiba]] |
* [[Parnaiba (miestas)|Parnaiba]] – 148,7 |
||
*[[Pikosas]] |
* [[Pikosas]] – 73,3 |
||
*[[Piripiris]] |
* [[Piripiris]] – 62,2 |
||
*[[Florjanas]] |
* [[Florjanas]] – 57,7 |
||
*[[Kampo Majoras (Piaujis)|Kampo Majoras]] |
* [[Kampo Majoras (Piaujis)|Kampo Majoras]] – 45,5 |
||
*[[Barasas]] |
* [[Barasas]] – 44,8 |
||
*[[Unjanas]] |
* [[Unjanas]] – 42,4 |
||
[[Vaizdas:Panorâmica 24.jpg|thumb|left|250px|Pikosas |
[[Vaizdas:Panorâmica 24.jpg|thumb|left|250px|Pikosas – miestas valstijos centrinėje dalyje]] |
||
{{Brazilija-ter}} |
{{Brazilija-ter}} |
00:15, 4 gegužės 2011 versija
Piaujis Piauí | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Brazilija | ||||||
Regionas | Brazilijos Šiaurės rytų regionas | ||||||
Administracinis centras | Terezina | ||||||
Mezoregionai | 4 | ||||||
Mikroregionai | 15 | ||||||
Savivaldybės | 224 | ||||||
Gubernatorius | Wilson Martins | ||||||
Gyventojų | 3 145 325 | ||||||
Plotas | 251 529 km² | ||||||
Tankumas | 13 žm./km² | ||||||
Tinklalapis | [1] | ||||||
Vikiteka | PiaujisVikiteka |
Piaujis (port. Piauí) – valstija Brazilijoje, šalies rytinėje dalyje. Ribojasi su Maranjanu – vakaruose, su Seara, Pernambuku ir Bahija – rytuose, su Tokantinsu – pietuose. Šiaurėje siauru ruožu prieina prie Atlanto vandenyno. Valstijos sostinė – Terezina.
Geografija
Šiaurėje driekiasi pelkėta, upių išvagota žemuma. Einant į pietus paviršius kyla į plynaukštę, o ties pietine riba pasiekia Šapada das Mangabeiraso kalnus. Juose yra aukščiausias valstijos taškas – 806 m. Svarbiausia valstijos upė yra Parnaiba, tekanti siena su Pernambuku. Kitos svarbios upės yra jos intakai: Poti, Gurgėja, Usrusui Pretas.
Klimatas subekvatorinis; žemumoje – karštas ir drėgnas. Plokščiakalnyje vėsiau (ypač naktį) ir sausiau.
Vandenyno pakrantėje auga prie skurdžių smėlynų prisitaikiusios augalijos miškai – restinga. Žemumoje auga drėgnieji tropiniai miškai, kuriuose dominuoja puošniosios atalės (Attalea speciosa). Valstijos rytuose auga sausi kaatingos krūmynai, o pietvakariuose – serado savanos.
Piaujo pietinėje dalyje yra Sera da Kapivaros nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir žymus savo senoviniais uolų piešiniais.
Gyventojai
Etninė sudėtis:
- pardo – 71,8 %
- baltieji – 23,36 %
- juodaodžiai – 4,6 %
- azijiečiai ir indėnai – 0,6 %
Didžiausi miestai
- Terezina – 814,4 tūkst. gyv. (2010 m.)
- Parnaiba – 148,7
- Pikosas – 73,3
- Piripiris – 62,2
- Florjanas – 57,7
- Kampo Majoras – 45,5
- Barasas – 44,8
- Unjanas – 42,4
Brazilijos valstijos | |
---|---|
Akrė | Alagoasas | Amapa | Amazonė | Bahija | Espirito Santas | Gojasas | Maranjanas | Mato Grosas | Minas Žeraisas | Para | Paraiba | Parana | Pernambukas | Piaujis | Pietų Mato Grosas | Pietų Rio Grandė | Rio de Žaneiras | Rondonija | Roraima | Santa Katarina | Seara | Seržipė | San Paulas | Šiaurės Rio Grandė | Tokantinsas |