Salyno sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų
naujas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Ši sutartis Vytautui buvo reikalinga, norint netrukdomai kariauti Rytuose ([[1399]] m. įvyko [[Vorsklos mūšis]] su mongolais-totoriais). Tačiau pagal šią sutartį Vytautas ordinui atidavė [[Žemaitija|Žemaitiją]] iki Nevėžio. |
Ši sutartis Vytautui buvo reikalinga, norint netrukdomai kariauti Rytuose ([[1399]] m. įvyko [[Vorsklos mūšis]] su mongolais-totoriais). Tačiau pagal šią sutartį Vytautas ordinui atidavė [[Žemaitija|Žemaitiją]] iki Nevėžio. |
||
Po 1398 m. Salyno sutarties kryžiuočiai siekė įsigalėti žemaičių žemėje; Žemaitijoje pristatė daug pilių. Vytautas buvo priverstas palaikyti su jais gerus santykius ir netgi dalyvauti [[1400]] m. Ordino organizuotame žygyje prieš žemaičius. Tačiau [[1401]] m. pasirašius [[Vilniaus-Radomo sutartis|Vilniaus−Radomo]] susitarimus, Lietuvos valdovas nutarė susigrąžinti Žemaitiją. 1401 m. žemaičiai sukilo ir, padedami Vytauto, išvijo kryžiuočius, |
Po 1398 m. Salyno sutarties kryžiuočiai siekė įsigalėti žemaičių žemėje; Žemaitijoje pristatė daug pilių. Vytautas buvo priverstas palaikyti su jais gerus santykius ir netgi dalyvauti [[1400]] m. Ordino organizuotame žygyje prieš žemaičius. Tačiau [[1401]] m. pasirašius [[Vilniaus-Radomo sutartis|Vilniaus−Radomo]] susitarimus, Lietuvos valdovas nutarė susigrąžinti Žemaitiją. 1401 m. žemaičiai sukilo ir, padedami Vytauto, išvijo kryžiuočius, tik neatėmė [[Klaipėda|Klaipėdos]]pilies, persikėlė per Nemuną. Todėl kryžiuočiai vėl pradėjo antpuolius prieš Lietuvą. Čia jie rėmė [[Švitrigaila|Švitrigailą]], kurį norėjo padaryti didžiuoju kunigaikščiu. Kadangi Rusioje sparčiai stiprėjo [[Maskvos kunigaikštystė]], tai Vytautas iki 1409 m. sudarė taiką su [[Novgorodas|Novgorodu]], [[Pskovas|Pskovu]] ir [[Maskva]], tokiu būdu užsitikrindamas saugų užnugarį kovoje su vokiečiais. Užsitikrinęs saugumą Rytuose, Vytautas nukreipė jėgas prieš kryžiuočius. 1409 m. gegužės mėnesį prasidėjo Vytauto sukurstytas ir remiamas žemaičių sukilimas. Kryžiuočiai buvo išvaryti iš Žemaitijos, o ši − prijungta prie [[LDK]]. |
||
Salyno sutartis nustojo galioti [[1409]]−[[1410]] m. |
Salyno sutartis nustojo galioti [[1409]]−[[1410]] m. |
18:53, 28 balandžio 2011 versija
Salyno sutartis − Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Konrado fon Jungingeno (Hochmeister Konrad von Jungingen) sutartis, sudaryta 1398 m. spalio 12 d. Salyno saloje (Nemune, ties Nevėžio žiotimis).
Ši sutartis Vytautui buvo reikalinga, norint netrukdomai kariauti Rytuose (1399 m. įvyko Vorsklos mūšis su mongolais-totoriais). Tačiau pagal šią sutartį Vytautas ordinui atidavė Žemaitiją iki Nevėžio.
Po 1398 m. Salyno sutarties kryžiuočiai siekė įsigalėti žemaičių žemėje; Žemaitijoje pristatė daug pilių. Vytautas buvo priverstas palaikyti su jais gerus santykius ir netgi dalyvauti 1400 m. Ordino organizuotame žygyje prieš žemaičius. Tačiau 1401 m. pasirašius Vilniaus−Radomo susitarimus, Lietuvos valdovas nutarė susigrąžinti Žemaitiją. 1401 m. žemaičiai sukilo ir, padedami Vytauto, išvijo kryžiuočius, tik neatėmė Klaipėdospilies, persikėlė per Nemuną. Todėl kryžiuočiai vėl pradėjo antpuolius prieš Lietuvą. Čia jie rėmė Švitrigailą, kurį norėjo padaryti didžiuoju kunigaikščiu. Kadangi Rusioje sparčiai stiprėjo Maskvos kunigaikštystė, tai Vytautas iki 1409 m. sudarė taiką su Novgorodu, Pskovu ir Maskva, tokiu būdu užsitikrindamas saugų užnugarį kovoje su vokiečiais. Užsitikrinęs saugumą Rytuose, Vytautas nukreipė jėgas prieš kryžiuočius. 1409 m. gegužės mėnesį prasidėjo Vytauto sukurstytas ir remiamas žemaičių sukilimas. Kryžiuočiai buvo išvaryti iš Žemaitijos, o ši − prijungta prie LDK.