Wilhelm Conrad Röntgen: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Keičiama: sh:Wilhelm Konrad Röntgen |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: kk:Рентген Вильгельм Конрад |
||
Eilutė 80: | Eilutė 80: | ||
[[ja:ヴィルヘルム・レントゲン]] |
[[ja:ヴィルヘルム・レントゲン]] |
||
[[ka:ვილჰელმ რენტგენი]] |
[[ka:ვილჰელმ რენტგენი]] |
||
[[kk:Рентген Вильгельм Конрад]] |
|||
[[kn:ವಿಲ್ಹೆಮ್ ರಾಂಟ್ಜನ್]] |
[[kn:ವಿಲ್ಹೆಮ್ ರಾಂಟ್ಜನ್]] |
||
[[ko:빌헬름 콘라트 뢴트겐]] |
[[ko:빌헬름 콘라트 뢴트겐]] |
14:38, 28 balandžio 2011 versija
Wilhelm Conrad Röntgen | |
---|---|
Gimė | 1845 m. kovo 27 d. Remšeidas, Prūsija |
Mirė | 1923 m. vasario 10 d. Miunchenas, Vokietija |
Pilietybė | vokietis |
Sritis | fizika |
Įstaigos | Strasburgo universitetas, Hohenhaimo universitetas, Giessen universitetas, Viurcburgo universitetas, Miuncheno universitetas |
Alma mater | ETH Zürich, Ciuricho universitetas |
Žymūs studentai | Herman March, Abram Ioffe |
Žinomas už | Rentgeno spinduliai |
Žymūs apdovanojimai | Nobelio fizikos premija (1901) |
Vilhelmas Konradas Rentgenas (vok. Wilhelm Conrad Röntgen, 1845 m. kovo 27 d. Lenepe, dab. Remšeidas − 1923 m. vasario 10 d. Miunchene) − įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją.
Biografija
Vilhelmas Konradas Rentgenas gimė Lenepe (prie Diuseldorfo). 1868 baigė Ciūricho aukštąją technikos mokyklą.
1876−1879 − Strasbūro, 1879−1888 − Gyseno universitetų profesorius. Nuo 1888 dirbo Viurcburgo universiteto fizikos instituto direktoriumi, o nuo 1894 metų − to universiteto rektoriumi. 1900 tapo Miuncheno universiteto direktoriumi.
Žymiausi pasiekimai
1888 m. eksperimentiškai įrodė, kad judančio elektriškai poliarizuoto dielektriko sukurtas magnetinis laukas (rentgeno srovė) tapatus elektros srovės sukurtam magnetiniam laukui.
1895 m. atrado ir kruopščiai ištyrė labai trumpas elektromagnetines bangas − Rentgeno spindulius, numatė jų pritaikymo medicinoje ir technikoje galimybes.
Už šių spindulių atradimą ir tyrimus 1901 m. jam paskirta Nobelio premija.
Rentgeno spindulių atradimas turėjo didelį poveikį tolesnei fizikos mokslo raidai.
Labai svarbūs Rentgeno pjezoelektrinių ir piroelektrinių kristalų savybių, elektrinių ir optinių reiškinių ryšio kristaluose tyrimai. Jis labai tiksliai išmatavo įvairias fizikines konstantas.
Rentgeno atradimai buvo viena šiuolaikinės atomo teorijos ištakų. Rentgeno srovės atradimas davė pradžią H. A. Lorenco elektroninei teorijai, o rentgeno spindulių atradimas tiesiog stimuliavo radioaktyvumo atradimą.