Diktatūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Escarbot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.5) (robotas Pridedama: pfl:Diggdadur
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: oc:Dictatura
Eilutė 75: Eilutė 75:
[[no:Diktatur]]
[[no:Diktatur]]
[[nrm:Dictatuthe]]
[[nrm:Dictatuthe]]
[[oc:Dictatura]]
[[pap:Diktatura]]
[[pap:Diktatura]]
[[pfl:Diggdadur]]
[[pfl:Diggdadur]]

22:27, 26 balandžio 2011 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Diktatūra – neribota asmens (kai kada – asmenų grupės) valdžia, neapribota jokiais įstatymais, konstitucija ar kitais visuomeniniais bei politiniais faktoriais. Diktatūra paprastai būna pagrįsta jėga ir išreiškia viešpataujančios klasės interesus.

Diktatūra pagal represyvumo laipsnį skirstoma:

Diktatūros atsiradimo priežastys

Dažnai diktatūra atsiranda tose šalyse, kuriose valdo silpna ar nekenčiama vyriausybė, kurias nuverčia kokia nors grupuotė. Kontrastas: diktatūra dažnai atsiranda buvusiose demokratinėse šalyse.

Diktatūros rūšys

Bene populiariausia yra tokia diktatūra, kada šalį valdo vienas asmuo. Kartais diktatoriais būna asmenų grupės. Pagal savo represyvumo laipsnį ir politinius požiūrius, diktatūra skirstoma į totalitarinę ir autoritarinę.

Respublika – demokratija?

Dažnai manoma, kad respublikos yra demokratinės. Tai nėra visai tikslu. Respublika (lot. viešas reikalas) – tai tokia valdymo forma, kuomet valdo asmuo ar grupė jų elekcijos būdu. Taigi, diktatoriai, klastodami rinkimus arba teisėtais keliais ateidami į valdžią, valdo respublikas.

Diktatorius gali valdyti su vyriausybe. Tokia situacija yra Pakistane, Tadžikistane, Uzbekistane, Irane ir t. t.