Lietuvos muzikos ir teatro akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 27: Eilutė 27:
=== Fortepijono ir muzikologijos fakultetas ===
=== Fortepijono ir muzikologijos fakultetas ===
'''Katedros:'''
'''Katedros:'''
*Fortepijono katedra;
* Fortepijono katedra
*Koncertmeisterio katedra;
* Koncertmeisterio katedra
*Vargonų ir klavesino katedra;
* Vargonų ir klavesino katedra
*Pedagogikos katedra;
* Pedagogikos katedra
*Bendrojo fortepijono katedra;
* Bendrojo fortepijono katedra
*Dainavimo katedra;
* Dainavimo katedra
*Operos katedra;
* Operos katedra
*Muzikos istorijos katedra;
* Muzikos istorijos katedra
*Muzikos teorijos katedra;
* Muzikos teorijos katedra
*Etnomuzikologijos katedra;
* Etnomuzikologijos katedra
*Kompozicijos katedra;
* Kompozicijos katedra
*Kūno kultūros centras.
* Kūno kultūros centras


=== Instrumentinės ir chorinės muzikos fakultetas ===
=== Instrumentinės ir chorinės muzikos fakultetas ===
'''Katedros:'''
'''Katedros:'''
*Styginių instrumentų katedra;
* Styginių instrumentų katedra
*Kamerinio ansamblio katedra;
* Kamerinio ansamblio katedra
*Pučiamųjų instrumentų katedra;
* Pučiamųjų instrumentų katedra
*Džiazo katedra;
* Džiazo katedra
*Liaudies instrumentų ir akordeono katedra;
* Liaudies instrumentų ir akordeono katedra
*Dirigavimo katedra;
* Dirigavimo katedra
*Choro dirigavimo katedra;
* Choro dirigavimo katedra
*Kalbų katedra;
* Kalbų katedra
*Filosofijos ir kultūros mokslų katedra.
* Filosofijos ir kultūros mokslų katedra


=== Teatro ir kino fakultetas ===
=== Teatro ir kino fakultetas ===
'''Katedros:'''
'''Katedros:'''
*Vaidybos ir režisūros katedra;
* Vaidybos ir režisūros katedra
*Kino ir televizijos katedra;
* Kino ir televizijos katedra
*Šokio ir judesio katedra;
* Šokio ir judesio katedra
*Vadybos skyrius;
* Vadybos skyrius
*Meno istorijos ir teorijos katedra.
* Meno istorijos ir teorijos katedra


=== Kauno fakultetas ===
=== Kauno fakultetas ===
'''Katedros:'''
'''Katedros:'''
*Fortepijono katedra;
* Fortepijono katedra
*Styginių instrumentų katedra;
* Styginių instrumentų katedra
*Pučiamųjų instrumentų katedra;
* Pučiamųjų instrumentų katedra
*Dainavimo katedra;
* Dainavimo katedra
*Muzikos didaktikos ir dirigavimo katedra;
* Muzikos didaktikos ir dirigavimo katedra
*Bendrojo fortepijono ir vargonų katedra;
* Bendrojo fortepijono ir vargonų katedra
*Muzikos teorijos ir istorijos katedra.
* Muzikos teorijos ir istorijos katedra


== Istorija ==
== Istorija ==

Muzikos mokymo Lietuvoje ištakos siekia [[XIV amžius|XIV a.]] ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]]. [[XVII amžius|XVII a.]] muzikа pradėta dėstyti [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. [[1667]] m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį „''Ars et praxis musicae''“ (Muzikos mokslas ir praktika). Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, [[Vilnius|Vilniuje]] [[XIX amžius|XIX a.]] pab. – [[XX amžius|XX a.]] pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, būta privačių mokyklų.
Muzikos mokymo Lietuvoje ištakos siekia [[XIV amžius|XIV a.]] ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]]. [[XVII amžius|XVII a.]] muzikа pradėta dėstyti [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. [[1667]] m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį „''Ars et praxis musicae''“ (Muzikos mokslas ir praktika). Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, [[Vilnius|Vilniuje]] [[XIX amžius|XIX a.]] pab. – [[XX amžius|XX a.]] pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, būta privačių mokyklų.


Lietuvos muzikos akademijos pamatu tapo [[1919]] m. [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] [[Kaunas|Kaune]] įsteigta [[Kauno muzikos mokykla|muzikos mokykla]]. Per dešimtmetį ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir [[1933]] m. buvo reorganizuota į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]]. Pirmuoju konservatorijos direktoriumi buvo kompozitorius [[Juozas Gruodis]].
Lietuvos muzikos akademijos pamatu tapo [[1919]] m. [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] [[Kaunas|Kaune]] įsteigta [[Kauno muzikos mokykla|muzikos mokykla]]. Per dešimtmetį ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir [[1933]] m. buvo reorganizuota į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]]. Pirmuoju konservatorijos direktoriumi buvo kompozitorius [[Juozas Gruodis]].


[[TSRS|Tarybų Sąjungos]] laikais ([[1944]] [[1991]] m.) nuo [[1945]] m. buvo įsteigta [[Vilniaus konservatorija]]. Jos direktoriumi buvo paskirtas kompozitorius ir muzikologas [[Jonas Bendorius]]. [[1949]] m. abi šalyje veikusios konservatorijos (Kauno ir Vilniaus) buvo sujungtos į bendrą Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. Konservatorijos rektoriais buvo: pianistas prof. [[Jurgis Karnavičius]], kompozitorius prof. [[Vytautas Laurušas]] (nuo [[1983]] m.) ir muzikologas prof. dr. [[Juozas Antanavičius (1940)|Juozas Antanavičius]] (nuo [[1994]] m.).
Sovietmečiu ([[1944]]–[[1991]] m.) nuo [[1945]] m. buvo įsteigta [[Vilniaus konservatorija]]. Jos direktoriumi buvo paskirtas kompozitorius ir muzikologas [[Jonas Bendorius]]. [[1949]] m. abi šalyje veikusios konservatorijos (Kauno ir Vilniaus) buvo sujungtos į bendrą Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. Konservatorijos rektoriais buvo: pianistas prof. [[Jurgis Karnavičius]], kompozitorius prof. [[Vytautas Laurušas]] (nuo [[1983]] m.) ir muzikologas prof. dr. [[Juozas Antanavičius (1940)|Juozas Antanavičius]] (nuo [[1994]] m.).


Iki [[1952]] m. konservatorija rengė tik muzikus, o vėliau – ir [[teatras|teatro]] specialistus. Decentralizuojant specialistų rengimą [[1989]] m. buvo įsteigtas konservatorijos Kauno fakultetas, kuriam vadovauti pakviestas prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas. Kauno fakultete rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai.
Iki [[1952]] m. konservatorija rengė tik muzikus, o vėliau – ir [[teatras|teatro]] specialistus. Decentralizuojant specialistų rengimą [[1989]] m. buvo įsteigtas konservatorijos Kauno fakultetas, kuriam vadovauti pakviestas prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas. Kauno fakultete rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai.
Eilutė 87: Eilutė 86:


== Veikla ==
== Veikla ==

Per 70 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigė daugiau nei 9000 specialistų, kurie tapo iškiliais žmonėmis mūsų šalies ir pasaulio meno kultūroje.
Per 70 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigė daugiau nei 9000 specialistų, kurie tapo iškiliais žmonėmis mūsų šalies ir pasaulio meno kultūroje.


Eilutė 94: Eilutė 92:
{{Lietuvos aukštosios mokyklos}}
{{Lietuvos aukštosios mokyklos}}


[[Kategorija:Aukštosios meno mokyklos]]
[[Kategorija:Lietuvos meno mokyklos]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos ir teatro akademija]]
[[Kategorija:Lietuvos meno mokyklos]]
[[Kategorija:Aukštosios meno mokyklos]]
[[Kategorija:Lietuvos teatras]]
[[Kategorija:Lietuvos teatras]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogika]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogika]]

19:33, 26 balandžio 2011 versija

Lietuvos muzikos ir teatro akademija
TipasValstybinis
RektoriusEduardas Gabnys
VietaVilnius, Lietuva
Svetainėhttp://www.lmta.lt/
Pagrindiniai akademijos rūmai Gedimino Prospekte

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – aukštojo universitetinio mokymo ir mokslo įstaiga, rengianti muzikus (solo atlikėjus ir improvizatorius, orkestrantus, akompaniatorius, kurie siekia meistriškai įvaldydami klavišinius, styginius, pučiamaisius ar mušamuosius instrumentus, diriguoti chorinės ir orkestrinės muzikos kūrinius), aktorius, taip pat režisierius (sceninės muzikos, teatro, kino, televizijos), garso operatorius, menotyrininkus (mokslininkus): muzikologus (muzikos teorijos ir istorijos, etninės muzikos, muzikos estetikos, muzikos filosofijos ir kitų muzikos mokslo krypčių specialistus), teatrologus, kinologus bei šių sričių pedagogus, lektorius, kritikus, publicistus, vadybininkus ir administratorius.

Didžioji dauguma Lietuvos menininkų yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklėtiniai. Jų veikla tenkina aukščiausius tarptautinius profesionalumo ir meniškumo kriterijus. Pačių žymiausių Lietuvos menininkų dauguma dirba pedagoginį darbą Lietuvos muzikos akademijoje.

Fakultetai

Fortepijono ir muzikologijos fakultetas

Katedros:

  • Fortepijono katedra
  • Koncertmeisterio katedra
  • Vargonų ir klavesino katedra
  • Pedagogikos katedra
  • Bendrojo fortepijono katedra
  • Dainavimo katedra
  • Operos katedra
  • Muzikos istorijos katedra
  • Muzikos teorijos katedra
  • Etnomuzikologijos katedra
  • Kompozicijos katedra
  • Kūno kultūros centras

Instrumentinės ir chorinės muzikos fakultetas

Katedros:

  • Styginių instrumentų katedra
  • Kamerinio ansamblio katedra
  • Pučiamųjų instrumentų katedra
  • Džiazo katedra
  • Liaudies instrumentų ir akordeono katedra
  • Dirigavimo katedra
  • Choro dirigavimo katedra
  • Kalbų katedra
  • Filosofijos ir kultūros mokslų katedra

Teatro ir kino fakultetas

Katedros:

  • Vaidybos ir režisūros katedra
  • Kino ir televizijos katedra
  • Šokio ir judesio katedra
  • Vadybos skyrius
  • Meno istorijos ir teorijos katedra

Kauno fakultetas

Katedros:

  • Fortepijono katedra
  • Styginių instrumentų katedra
  • Pučiamųjų instrumentų katedra
  • Dainavimo katedra
  • Muzikos didaktikos ir dirigavimo katedra
  • Bendrojo fortepijono ir vargonų katedra
  • Muzikos teorijos ir istorijos katedra

Istorija

Muzikos mokymo Lietuvoje ištakos siekia XIV a. ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XVII a. muzikа pradėta dėstyti Vilniaus universitete. 1667 m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį „Ars et praxis musicae“ (Muzikos mokslas ir praktika). Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, Vilniuje XIX a. pab. – XX a. pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, būta privačių mokyklų.

Lietuvos muzikos akademijos pamatu tapo 1919 m. Juozo Naujalio Kaune įsteigta muzikos mokykla. Per dešimtmetį ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir 1933 m. buvo reorganizuota į Kauno konservatoriją. Pirmuoju konservatorijos direktoriumi buvo kompozitorius Juozas Gruodis.

Sovietmečiu (19441991 m.) nuo 1945 m. buvo įsteigta Vilniaus konservatorija. Jos direktoriumi buvo paskirtas kompozitorius ir muzikologas Jonas Bendorius. 1949 m. abi šalyje veikusios konservatorijos (Kauno ir Vilniaus) buvo sujungtos į bendrą Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. Konservatorijos rektoriais buvo: pianistas prof. Jurgis Karnavičius, kompozitorius prof. Vytautas Laurušas (nuo 1983 m.) ir muzikologas prof. dr. Juozas Antanavičius (nuo 1994 m.).

Iki 1952 m. konservatorija rengė tik muzikus, o vėliau – ir teatro specialistus. Decentralizuojant specialistų rengimą 1989 m. buvo įsteigtas konservatorijos Kauno fakultetas, kuriam vadovauti pakviestas prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas. Kauno fakultete rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai.

1992 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybės Aukščiausios Tarybos Prezidiumo (Atkuriamojo Seimo Prezidiumo) nutarimu (Nr. I-2711, 1992-05-20) Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija (LMA).

2004 m. Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA).

Konservatorijos pavadinimas šiuo metu priklauso aukštesniojo mokslo įstaigos statusą turinčiai meno mokyklai – Vilniaus konservatorijai.

Veikla

Per 70 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigė daugiau nei 9000 specialistų, kurie tapo iškiliais žmonėmis mūsų šalies ir pasaulio meno kultūroje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija kasmet surengia apie 400 viešų nemokamų koncertų, taip pat rengia spektaklius, tarptautinius seminarus, festivalius, konkursus, sėkmingai dalyvauja tarptautinėse programose ir projektuose. Kiekvienais metais dešimtys Lietuvos muzikos akademijos auklėtinių, pedagogais dirbančių menininkų, įvairių kolektyvų ir jų vadovų pelno aukštus ir aukščiausius apdovanojimus žymiausiuose tarptautiniuose konkursuose, aplanko daugelį užsienio šalių, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje.