Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Šauliai - Pakeistos nuorodos į Lietuvos šaulių sąjunga |
img |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
| fonas = off |
| fonas = off |
||
| vardas = {{PAGENAME}} |
| vardas = {{PAGENAME}} |
||
| paveikslėlis = |
| paveikslėlis = Bielinis2.jpg |
||
| paveikslėlio apibūdinimas = |
| paveikslėlio apibūdinimas = |
||
| paveikslėlio dydis = 150px |
| paveikslėlio dydis = 150px |
||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
⚫ | |||
⚫ | '''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis''', [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], |
||
[[Vaizdas:Bielinis.jpg|thumb|left|Jurgis Bielinis]] |
|||
[[Vaizdas:2011_04_24Suostas02Bielinio.JPG|thumb|Jurgio Bielinio kapas Suosto kapinėse]] |
|||
⚫ | '''Jurgis Bielinis''' (kitos pavardės: '''Bieliakas''', '''Jakulis''', [[1846]] m. [[kovo 16]] d. [[Purviškiai I|Purviškiuose]], [[Nemunėlio Radviliškio valsčius]] – [[1918]] m. [[sausio 18]] d. [[Katinai (Pasvalys)|Katinuose]], [[Joniškėlio valsčius]], palaidotas [[Suostas|Suoste]]) – Lietuvos [[knygnešys]], publicistas, [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] ir [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] bendradarbis. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
⚫ | |||
Brolis [[Andrius Bielinis]], sūnus [[Kipras Bielinis]]. Mokėsi privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir [[Mintauja|Mintaujoje]], [[1872]] m. baigė vokišką pradžios mokyklą [[Ryga|Rygoje]]. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo [[1873]] m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino [[Motiejus Valančius|Motiejui Valančiui]], jo ir lietuviškos spaudos leidėjo [[Prūsija|Prūsijoje]] [[Jonas Zabermanas|J. Zabermano]] ryšininkas. Nuo [[1890]] m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu. |
Brolis [[Andrius Bielinis]], sūnus [[Kipras Bielinis]]. Mokėsi privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir [[Mintauja|Mintaujoje]], [[1872]] m. baigė vokišką pradžios mokyklą [[Ryga|Rygoje]]. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo [[1873]] m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino [[Motiejus Valančius|Motiejui Valančiui]], jo ir lietuviškos spaudos leidėjo [[Prūsija|Prūsijoje]] [[Jonas Zabermanas|J. Zabermano]] ryšininkas. Nuo [[1890]] m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu. |
||
Eilutė 47: | Eilutė 49: | ||
* Knyga, paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus, [[1900]] m. |
* Knyga, paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus, [[1900]] m. |
||
* Testamentas Lietuvos tautai dėl dvidešimtojo amžiaus, [[1901]] m. |
* Testamentas Lietuvos tautai dėl dvidešimtojo amžiaus, [[1901]] m. |
||
== Nuotraukos == |
|||
<gallery> |
|||
Vaizdas:2011_04_24PurviškiaiBielinio10.JPG|Jurgio Bielinio gimtinė |
|||
Vaizdas:2011_04_24PurviškiaiBielinio09.JPG|Atminimo stogastulpis Bielinių giminei |
|||
Vaizdas:2011_04_24PurviškiaiBielinio04.JPG|Akmuo prie Bielinio ąžuolo |
|||
Vaizdas:2011 04 24PurviškiaiBielinio03.JPG|Bielinio ąžuolas |
|||
</gallery> |
|||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
19:08, 26 balandžio 2011 versija
Jurgis Bielinis | |
---|---|
Gimė | 1846 m. kovo 16 d. Purviškiai, Nemunėlio Radviliškio valsčius |
Mirė | 1918 m. sausio 18 d. (71 metai) Katinai, Joniškėlio valsčius |
Sutuoktinis (-ė) | Ona Brazauskaitė-Bielinienė |
Vaikai | Juozas, Kipras, Baltrus, Matilda |
Veikla | knygnešys, publicistas |
Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, palaidotas Suoste) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.
Biografija
Brolis Andrius Bielinis, sūnus Kipras Bielinis. Mokėsi privačiai Šiauliuose ir Mintaujoje, 1872 m. baigė vokišką pradžios mokyklą Rygoje. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo 1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui, jo ir lietuviškos spaudos leidėjo Prūsijoje J. Zabermano ryšininkas. Nuo 1890 m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.
1885 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto Garšvių knygnešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. [1]
Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“. Jam spausdinti iš Martyno Jankaus nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. 1897, 1911 ir 1912 m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Parašė brošiūrų Lietuvos istorijos, lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus monarchizmo idėjas – tikėjo, kad Vakarų valstybių diplomatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę. [2]
Atminimas
Jurgis Bielinis įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas. J. Bielinio gimimo diena (kovo 16 d.) minima kaip Knygnešių diena.
Atsiminimų apie J. Bielinį paskelbė jį pažinoję Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Liudvika Didžiulienė-Žmona, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mikalojus Katkus ir kt. Juozas Švaistas jį pavaizdavo romane „Knygnešių pėdsakais“ (1955 m.).
Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia – koplytstulpis (aut. Leonas Juozonis), netoliese – Bielinio ąžuolas, už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas Pasvalyje, „Dūdorių” klube. Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. 1931 m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė šauliai, pavasarininkai, skautai, tautininkai, dirbo kalvis J. Korsakas.
2009 m. iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Jurgis Bielinis. [3]
Bibliografija
- Istoriški pritikimai iš ūkininkų gyvenimo Lietuvoje, 1899 m.
- Knyga, paaukota atminimui sukaktuvių devynioliktojo amžiaus, 1900 m.
- Testamentas Lietuvos tautai dėl dvidešimtojo amžiaus, 1901 m.
Nuotraukos
-
Jurgio Bielinio gimtinė
-
Atminimo stogastulpis Bielinių giminei
-
Akmuo prie Bielinio ąžuolo
-
Bielinio ąžuolas
Literatūra
- Juozas Kundrotas. Sakmė apie knygnešį (romanas). - K.: Ryto varpas, 2004. - 237 p. - ISBN 9955-9635-3-0
- Kazys Misius, Benjaminas Kaluškevičius. Didysis knygnešys Jurgis Bielinis. - V.: Diemedis, 2007. - 312 p.: iliustr. - ISBN 9986-23-131-0
Šaltiniai
- ↑ Jurgio Bielinio biografija
- ↑ Leonora Kalasauskienė. Jurgis Bielinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 172 psl.
- ↑ Julita Gabriūnė. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos, 2009-08-10