Teisėjų knyga: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.6.4) (robotas Pridedama: rw:Igitabo cy’Abacamanza |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: bar:Richta (Buach) |
||
| Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
[[ar:سفر القضاة]] |
[[ar:سفر القضاة]] |
||
[[ast:Xueces]] |
[[ast:Xueces]] |
||
[[bar:Richta (Buach)]] |
|||
[[be:Кніга Суддзі]] |
[[be:Кніга Суддзі]] |
||
[[bg:Книга на съдиите]] |
[[bg:Книга на съдиите]] |
||
16:04, 26 balandžio 2011 versija
Teisėjų knyga – septintoji Senojo Testamento knyga.
Šioje knygoje pasakojama apie Izraelio tautos didvyrius sumaišties laikotarpiu nuo izraelitų įsiveržimo į Kanaaną iki pirmųjų karalių. Aprašyta kova dėl Kanaano iki Jozuės mirties, rašoma apie teisėjus, arba vaduotojus. Izraelitai neįvykdę Dievo įsakymo išvaryti visas Kanaane gyvenusias gentis. Kai kurios jų pasiliko. Todėl izraelitai pradėję garbinti vietinius dievus. Jie tapo nevieningi ir silpni – lengvas grobis įvairiems užpuolikams. Tikėjimas nebesiejo pavienių genčių. Tačiau Teisėjų knygoje sakoma, kad nepaisant sulaužytos ištikimybės Dievui, izraelitams pakakdavo neviltyje į jį atsigręžti, ir jis juos gelbėdavęs, pasiųsdamas teisėjus, kurie išvaduodavo žydus.
Pagrindiniai knygos veikėjai – Debora ir Barakas, Gideonas ir madianiečiai, Iftachas ir jo duktė, Samsonas ir Dalila.
Jozuės knygoje aprašyti įvykiai apima mažiau nei 150 metų laikotarpį, maždaug nuo 1200 iki 1070 m. pr. m. e.
Veiksmo vieta – Kanaanas.[1]
Šaltiniai
- ↑ Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992.