Versmė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S "bėgyje" nevartotinas laiko tarpui reikšti (http://www.vlkk.lt/lit/581) |
|||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
'''Versmė''' arba '''šaltinis''' - vieta, kur [[požeminis vanduo]] natūraliai trykšta iš po žemės paviršiaus. Dažnai susidaro ten, kur požeminio vandens horizontai kertami dabartinio reljefo formų ([[slėnis|slėnių]], [[raguva|raguvų]], ežerų duburių). Taip pat gali susidaryti dėl geologinių-struktūrinių vietovės ypatybių, uolienų filtracijos. Pagal temperatūrą šaltiniai skirstomi į šaltuosius, šiltuosius, [[karštoji versmė|karštuosius]] ir [[geizeris|verdančius]]. Pastarieji susidaro dėl [[vulkanizmas|vulkanizmo]]. |
'''Versmė''' arba '''šaltinis''' - vieta, kur [[požeminis vanduo]] natūraliai trykšta iš po žemės paviršiaus. Dažnai susidaro ten, kur požeminio vandens horizontai kertami dabartinio reljefo formų ([[slėnis|slėnių]], [[raguva|raguvų]], ežerų duburių). Taip pat gali susidaryti dėl geologinių-struktūrinių vietovės ypatybių, uolienų filtracijos. Pagal temperatūrą šaltiniai skirstomi į šaltuosius, šiltuosius, [[karštoji versmė|karštuosius]] ir [[geizeris|verdančius]]. Pastarieji susidaro dėl [[vulkanizmas|vulkanizmo]]. |
||
Pagal maitinančio vandens kilmę versmės būna [[paviršinis vanduo|paviršinės]], [[gruntinis vanduo|gruntinės]] arba [[artezinis vanduo|artezinės]]. Pirmųjų dviejų tipų šaltiniai pasižymi dideliu debito skirtumu |
Pagal maitinančio vandens kilmę versmės būna [[paviršinis vanduo|paviršinės]], [[gruntinis vanduo|gruntinės]] arba [[artezinis vanduo|artezinės]]. Pirmųjų dviejų tipų šaltiniai pasižymi dideliu debito skirtumu per metus, gali būti tik sezoniniai, jų vandens temperatūra, cheminės savybės priklauso nuo aplinkos. Arteziniai šaltiniai yra pastovūs ir trykšta dėl tarpsluoksninio slėgio. |
||
Daug ištirpusių druskų turinčios versmės vadinamos [[mineralinė versmė|mineralinėmis]], jų vanduo dažnai fasuojamas ir pardavinėjamas arba naudojamas gydomosioms procedūroms. |
Daug ištirpusių druskų turinčios versmės vadinamos [[mineralinė versmė|mineralinėmis]], jų vanduo dažnai fasuojamas ir pardavinėjamas arba naudojamas gydomosioms procedūroms. |
||
19:46, 22 balandžio 2011 versija
Kitos reikšmės – Versmė (reikšmės).
Versmė arba šaltinis - vieta, kur požeminis vanduo natūraliai trykšta iš po žemės paviršiaus. Dažnai susidaro ten, kur požeminio vandens horizontai kertami dabartinio reljefo formų (slėnių, raguvų, ežerų duburių). Taip pat gali susidaryti dėl geologinių-struktūrinių vietovės ypatybių, uolienų filtracijos. Pagal temperatūrą šaltiniai skirstomi į šaltuosius, šiltuosius, karštuosius ir verdančius. Pastarieji susidaro dėl vulkanizmo.
Pagal maitinančio vandens kilmę versmės būna paviršinės, gruntinės arba artezinės. Pirmųjų dviejų tipų šaltiniai pasižymi dideliu debito skirtumu per metus, gali būti tik sezoniniai, jų vandens temperatūra, cheminės savybės priklauso nuo aplinkos. Arteziniai šaltiniai yra pastovūs ir trykšta dėl tarpsluoksninio slėgio.
Daug ištirpusių druskų turinčios versmės vadinamos mineralinėmis, jų vanduo dažnai fasuojamas ir pardavinėjamas arba naudojamas gydomosioms procedūroms.
Senovės lietuvių tikėjime šaltiniai buvo laikomi pagarboje, greta jų neretai buvo įkuriamos šventvietės.
