Echnatonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Dydis nepakito ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: is:Akhenaten)
Savo reformą Echnatonas pradėjo pasipiktinęs Karnako Amono kulto žynių įtakos sustiprėjimu. Tais laikais žyniai buvo galingesni net ir už patį faraoną. Echnatonas pakeitė šią įtaką. Jis ir jo žmona Nefertitė (kuri buvo Amono žynio Ajo duktė) pasiskelbė gyvaisiais dievais ir dievo Atono garbintojais. Žmonės turėjo garbinti faraoną ir jo žmoną, o šie aukojo aukas pačiam Atonui, taip buvo suteiktos didesnės galios faraono asmeniui.
 
Echnatonas perkėlė sostinę iš [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų]] į Achetatoną, dabartinę Tel - el - Amarną. Ten karaliavo iki mirties – 17 metų. Kaip mirė šis karalius nėra žinoma, manoma, kad jo mirties priežastis gali būti savižudybė ar nužudymas. Jis buvo palaidotas Amarnos kapinyne, tačiau vėliau jo palaikai slapta pergabenti į [[Karalių slėnis|Karalių slėnį]]., Kurkur jis buvo palaidotas savo motinos Tijos sarkofage. Po faraono eretiko mirties sostas atiteko jo žentui Semencharei (1346–1343), vedusiam savo pirmtako dukterį. Po jo valdė Amenchotepo IV (Echnatono) sūnus [[Tutanchamonas]] (1343–1333), kurio motina buvo antroji Echnatono žmona [[Kija]]. Jis atkūrė senąją religiją, o sostinę grąžino į Tėbus. Tačiau mirus Tutanchamonui sostą užėmė Amono žynys Ajas, o po jo karo vadas Horemhebas, kuris vedė Nefertitės seserį Mutnodžmetę. Būtent pastarasis ir užbaigė XVIII dinastijos viešpatavimo istoriją.
 
[[Vaizdas:Akhenaten as a Sphinx (Kestner Museum).jpg|thumb|250px|<center>Echnatonas vaizduojamas kaip sfinksas (Kestnerio Muziejus)<center>]]
22 966

pakeitimai

Naršymo meniu