Raguva: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Gyventojai: Ref + dem pagal TLE |
|||
Eilutė 58: | Eilutė 58: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=445&lg=2 Raguvos bažnyčia] |
|||
* {{ML|2|650|Raguva}} |
* {{ML|2|650|Raguva}} |
||
* [http://www.versme.lt/raguva.htm Monografija „Raguva“] |
* [http://www.versme.lt/raguva.htm Monografija „Raguva“] |
10:29, 17 balandžio 2011 versija
- Kitos reikšmės – Raguva (reikšmės).
Raguva | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55°33′50″š. pl. 24°37′19″r. ilg. / 55.564°š. pl. 24.622°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Panevėžio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Raguvos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų | 610 | |||||||||||||||
|
Raguva – miestelis Panevėžio rajone, 1 km į vakarus nuo senojo plento Panevėžys–Ukmergė, abipus Nevėžio (aukštupyje). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1887 m.), Dievo Motinos Gimimo cerkvė (nuo 1875 m.), yra Raguvos vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-38013), kapinės (su koplyčia), stovi šv. Florijono skulptūra (XIX a. liaudies meistrų kūrinys ant mūrinės kolonos). Raguvos girininkijos miške yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapinės.
Istorija
Rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m. Vilkmergės vietininko Boriso Semenavičiaus prašyme Ldk Aleksandrui. 1501 m. liepos 22 d. Aleksandro dovanojimo raštu Raguva ir Raguvos dvaras buvo atiduota B. Semenavičiui. 1586 m. dokumentuose jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. balandžio 7 d. dvaro inventoriuje – Šv. Jono bažnyčia ir priešais dvaro vartus buvusi sena cerkvė. 1740 m. gruodžio 12 d. Raguvai suteikta turgaus (penktadieniais ir sekmadieniais) ir prekymečių privilegija. XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskiai (kitur – Zilinskiai), XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Prekymečiai garsėjo plačiai, čia atvykdavo pirkliai net iš Rygos.
XIX a. miestelyje gyveno ne tik lietuviai, bet ir žydai, rusai. Raguvos istorijoje galima rasti 1831 ir 1863–1864 metų sukilimų, 1905–1907 m. įvykių, Nepriklausomybės kovų puslapių, daugelį iškilių asmenybių: knygnešių, mokslininkų, dailininkų, poetų, kunigų, visuomenininkų. 1863 m. ties Raguva sukilimo veiklą pradėjo Zigmantas Sierakauskas. Nuo XVII a. Raguvoje apsigyveno žydų, šiek tiek karaimų, nuo XIX a. – rusų sentikių, kurie 1840 m. įkūrė savo parapiją. 1867 m. Kritižyje pastatyti mediniai sentikių maldos namai, 1875 m. – mūrinė stačiatikių cerkvė. XIX a. mena Šv. Agotos (prie miestelio, kelių sankryžoje) ir Šv. Florijono (miestelio centre) medinės skulptūros, anot senųjų gyventojų, sergstinčios Raguvą nuo ugnies (tankiai apstatytas medinis miestelio centras daug kartų degė).
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2001 m. patvirtintas Raguvos herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1861–1950 m. | Raguvos valsčiaus centras |
1950–1995 m. | Raguvos apylinkės centras |
nuo 1995 m. | Raguvos seniūnijos centras |
1861 m. buvo įkurtas Raguvos valsčius, išrinktas viršaitis, jo padėjėjai, seniūnijų seniūnai, mokesčių rinkėjai, teismo teisėjai ir kiti pareigūnai. Sovietmečiu nuo 1950 m. Raguvos valsčius, kaip ir kiti Lietuvos valsčiai, buvo reorganizuotas ir pavadintas Raguvos apylinke. 1995 m. apylinkė panaikinta, o jos vietoje įsteigta Raguvos seniūnija, bet jau gerokai mažesnė už buvusį valsčių.
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas kilęs nuo bendrinio žodžio raguva – „vandens išraustas griovys“.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2001 m. | ||||||
1868 m.*[1] | 1899 m.*[2] | 1981 m.[3] | 1986 m.[4] | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
465 | 1 580 | 720 | 686 | 610 | ||
| ||||||
|
Šaltiniai
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 306 psl.
- ↑ Рогово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 884 psl. (rus.)
- ↑ Raguva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 311 psl.
- ↑ Raguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 494
Nuorodos
- Raguvos bažnyčia
- Raguva. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 650 psl.
- Monografija „Raguva“
- Raguvos sentikiai
Galerija
-
Švc.Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
PANEVĖŽYS – 29 km MIEŽIŠKIAI – 16 Nevėžis – 11 km |
Raguvėlė – 12 km | ||||||||||
|
Ferma – 1 km | ||||||||||
Užunevėžiai - 1 km | Levaniškiai – 6 km Traupis – 10 km |
|