Bankrotas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Bankrotas''' - negalėjimas išsimokėti [[skola|skolų]], sužlugimas. Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik [[juridinis asmuo|juridiniai]], bet ir [[fizinis asmuo|fiziniai asmenys]]. |
'''Bankrotas''' - negalėjimas išsimokėti [[skola|skolų]], sužlugimas. Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik [[juridinis asmuo|juridiniai]], bet ir [[fizinis asmuo|fiziniai asmenys]]. |
||
== |
== Rūšys == |
||
* [[Įmonės bankrotas]] – [[įmonės nemokumas|nemokios įmonės]] būsena, kai [[įmonė|įmonei]] teisme yra iškelta bankroto byla arba [[kreditorius|kreditoriai]] įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. |
|||
Bankrotą reguliuoja [[nemokumo teisė]], [[ūkinė teisė|ūkinės teisės]] šaka. |
|||
* [[Fizinio asmens bankrotas]] – tai teisinė procedūra, kuria [[skolininkas]] deklaruoja savo negalėjimą grąžinti [[skola|skolas]]. Privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens [[nemokumas]], t.y. negebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų. |
|||
Lietuvoje politiką įmonių veiklos [[restruktūrizavimas|restruktūrizavimo]] ir bankroto proceso klausimais įgyvendina [[įmonės bankrotas|Įmonių bankroto]] valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įstaiga prie [[Lietuvos Respublikos ūkio ministerija|LR ūkio ministerijos]]. |
|||
* Valstybės bankrotas – prieš valstybę nėra nei galimo teisinio proceso, nei precedento. Todėl neįmanoma jokiai valstybei paskelbti teisėto bankroto, ar jo bylos iškėlimo. |
|||
[[Fizinio asmens bankrotas]] yra reglamentuojamas 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Lietuvoje šiuo metu fizinio asmens bankroto įstatymas nėra priimtas. |
|||
== Ištakos == |
== Ištakos == |
||
13:29, 16 balandžio 2011 versija
Bankrotas - negalėjimas išsimokėti skolų, sužlugimas. Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys.
Rūšys
- Įmonės bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
- Fizinio asmens bankrotas – tai teisinė procedūra, kuria skolininkas deklaruoja savo negalėjimą grąžinti skolas. Privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens nemokumas, t.y. negebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų.
- Valstybės bankrotas – prieš valstybę nėra nei galimo teisinio proceso, nei precedento. Todėl neįmanoma jokiai valstybei paskelbti teisėto bankroto, ar jo bylos iškėlimo.
Ištakos
Žodis bankrotas kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji bankininkai turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo pinigus, išrašinėjo vekselius ir t.t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma Italijoje, sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t.y. sulaužytas suolas.
Senovės Graikijoje bankrotas neegzistavo. Jeigu skolininkas negalėdavo susimokėti savo skolų, jis, jo žmona ir vaikai tapdavo „skolos vergais" ir turėdavo atsilyginti kreditoriui savo fiziniu darbu. Daugelyje senovės Graikijos miestų-valstybių „skolos vergovė“ būdavo ribojama iki penkerių metų laikotarpio. Be to, tokiems vergams, skirtingai nei įprastiems, buvo garantuotas gyvybės ir galūnių išsaugojimas.
Toroje, ar Senajame Testamente, pagal Mozės įstatymą, kas septinti metai būdavo skelbiami kaip šabo metai, kuriais būdavo atleidžiamos visos bendruomenės narių, bet ne „užsieniečių", skolos. Kas septintus šabo metus, t.y. kas keturiasdešimt devynerius metus, būdavo skelbiami jubiliejiniai metai, kuriais nuo visų skolų būdavo atleidžiami ne tik bendruomenės nariai, bet ir „užsieniečiai“, o taip pat suteikiama laisvė visiems „skolos vergams“.
Pagal islamo mokymą, remiantis Koranu, nemokiam asmeniui turi būti suteiktas laikotarpis, kuriuo jis galėtų išmokėti savo skolą.
