Burgundija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: lmo:Bourgogne
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 55: Eilutė 55:
}}
}}
{{Main|Burgundijos kunigaikštystė}}
{{Main|Burgundijos kunigaikštystė}}
Prancūzijos Burgundija apima tik šiaurės vakarinę dalį didesnio [[Burgundija (regionas)|Burgundijos regiono]]. Ankstyvaisiais viduramžiais čia egzistavo [[Burgundų karalystė]], vėliau regioną valdė [[Frankų valstybė|Frankų]] [[Orleano karalystė]], [[Frankų imperija]]. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų Frankų karalystei]], kur 880 m. susiformavo Burgundijos kunigaikštystė. Besigiminiuodami su Prancūzijos karaliais (iš pradžių [[Kapatengai]]s, vėliau [[Valua]]), Burgundijos kunigaikščiai vis labiau stiprėjo, XIV-XV a. sukurdami dinastinę Burgundijos imperiją, kuriai priklausė taip pat ir [[Nyderlandai]], [[Belgija]], [[Lotaringija]], [[Franš Komtė]]. Tuo metu burgundiškoji mada tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas.
Prancūzijos Burgundija apima tik šiaurės vakarinę didesnio [[Burgundija (regionas)|Burgundijos regiono]] dalį. Ankstyvaisiais viduramžiais čia egzistavo [[Burgundų karalystė]], vėliau regioną valdė [[Frankų valstybė|Frankų]] [[Orleano karalystė]], [[Frankų imperija]]. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko [[Vakarų Frankų karalystė|Vakarų Frankų karalystei]], kur 880 m. susiformavo Burgundijos kunigaikštystė. Besigiminiuodami su [[Prancūzijos karaliai]]s (iš pradžių [[Kapetingai]]s, vėliau [[Valua]]), Burgundijos kunigaikščiai vis labiau stiprėjo, XIV-XV a. sukurdami dinastinę Burgundijos imperiją, kuriai priklausė taip pat ir [[Nyderlandai]], [[Belgija]], [[Lotaringija]], [[Franš Komtė]]. Tuo metu burgundiškoji mada tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas.


Auganti Burgundijos galia kėlė įtampą su Prancūzijos karalyste, kuri baigėsi 1477 m. [[Nansi mūšis|Nansi mūšiu]]. Kunigaikštystė buvo sutriuškinta, prarado nepriklausomybę ir įjungta į Prancūzijos karalystę provincijos teisėmis. Ši pdrovincija egzistavo iki 1790 m, kuomet galutinai panaikinta ir išskaidyta į departamentus.
Auganti Burgundijos galia kėlė įtampą su Prancūzijos karalyste, kuri baigėsi 1477 m. [[Nansi mūšis|Nansi mūšiu]]. Kunigaikštystė buvo sutriuškinta, prarado nepriklausomybę ir įjungta į Prancūzijos karalystę provincijos teisėmis. Ši provincija egzistavo iki 1790 m, kuomet galutinai panaikinta ir išskaidyta į departamentus.





11:21, 16 balandžio 2011 versija

Burgundijos regionas
pranc. Bourgogne
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Dižonas
Departamentų skaičius 4
Gyventojų (2008) 1 631 000
Plotas 31 582 km²
Tankumas (2008) 52 žm./km²
Tinklalapis [cr-bourgogne.fr]
Vikiteka Burgundijos regionasVikiteka

Burgundija (pranc. Bourgogne) – administracinis regionas Prancūzijos vidurio rytuose. Plotas 31,6 tūkst. km²; 1,61 mln. gyventojų (1999). Sostinė – Dižonas. Jį sudaro keturi administraciniai departamentai: Kot d'Oras, Njevras, Sona ir Luara ir Jonas. Jis dalinai sutampa su to paties pavadinimo istorine Prancūzijos provincija, egzistavusia XV-VIII a.

Regionas ypač garsėja savo vynais.

Didžiausi miestai

Istorija

Prancūzijos istorinė provincija:
Bourgogne
Šalis Burgundija
Vėliava
Tautos
Kalba prancūzų (burgundų d.)
Laikotarpis 880-1477 m.
Valstybės Burgundijos k.
Miestai Dižonas
Pagrindinis straipsnis – Burgundijos kunigaikštystė.

Prancūzijos Burgundija apima tik šiaurės vakarinę didesnio Burgundijos regiono dalį. Ankstyvaisiais viduramžiais čia egzistavo Burgundų karalystė, vėliau regioną valdė Frankų Orleano karalystė, Frankų imperija. 843 m. ją padalinus, šiaurės vakarinė istorinės Burgundijos dalis atiteko Vakarų Frankų karalystei, kur 880 m. susiformavo Burgundijos kunigaikštystė. Besigiminiuodami su Prancūzijos karaliais (iš pradžių Kapetingais, vėliau Valua), Burgundijos kunigaikščiai vis labiau stiprėjo, XIV-XV a. sukurdami dinastinę Burgundijos imperiją, kuriai priklausė taip pat ir Nyderlandai, Belgija, Lotaringija, Franš Komtė. Tuo metu burgundiškoji mada tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas.

Auganti Burgundijos galia kėlė įtampą su Prancūzijos karalyste, kuri baigėsi 1477 m. Nansi mūšiu. Kunigaikštystė buvo sutriuškinta, prarado nepriklausomybę ir įjungta į Prancūzijos karalystę provincijos teisėmis. Ši provincija egzistavo iki 1790 m, kuomet galutinai panaikinta ir išskaidyta į departamentus.