Bankrotas

Lehman Brothers būstinė, Niujorkas

Bankrotas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka; negalėjimas išsimokėti skolų, sužlugimas. Didžiausias bankrotas istorijoje - investicinio banko Lehman Brothers griūtis.

Politika, teisė

Bankrotą reguliuoja nemokumo teisė, ūkinės teisės šaka. Lietuvoje politiką įmonių veiklos restruktūrizavimo ir bankroto proceso klausimais įgyvendina Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įstaiga prie LR ūkio ministerijos.

Daugelyje pasaulio šalių bankrutuoti gali ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Fizinio asmens bankrotas yra reglamentuojamas 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Lietuvoje šiuo metu fizinio asmens bankroto įstatymas nėra priimtas.

Ištakos

Žodis bankrotas kilo iš senovės lotynų žodžių „bancus“ (suolas ar stalas), ir „ruptus“ (sulaužytas). Šis „Bankas" – tai suolas, kurį pirmieji bankininkai turėjo viešose vietose, turguose, mugėse ir pan., ir ant kurio jie mokėjo pinigus, išrašinėjo vekselius ir t.t. Bankininkui žlugus, jis sulaužydavo savo suolą, taip visiems parodydamas, kad asmuo, kuriam priklausė suolas, nebegali tęsti savo veiklos. Kadangi ši praktika ypač dažnai buvo taikoma Italijoje, sakoma, kad terminas „bankrotas“ yra kilęs iš italų „banco rotto“, t.y. sulaužytas suolas.

Senovės Graikijoje bankrotas neegzistavo. Jeigu skolininkas negalėdavo susimokėti savo skolų, jis, jo žmona ir vaikai tapdavo „skolos vergais" ir turėdavo atsilyginti kreditoriui savo fiziniu darbu. Daugelyje senovės Graikijos miestų-valstybių „skolos vergovė“ būdavo ribojama iki penkerių metų laikotarpio. Be to, tokiems vergams, skirtingai nei įprastiems, buvo garantuotas gyvybės ir galūnių išsaugojimas.

Toroje, ar Senajame Testamente, pagal Mozės įstatymą, kas septinti metai būdavo skelbiami kaip šabo metai, kuriais būdavo atleidžiamos visos bendruomenės narių, bet ne „užsieniečių", skolos. Kas septintus šabo metus, t.y. kas keturiasdešimt devynerius metus, būdavo skelbiami jubiliejiniai metai, kuriais nuo visų skolų būdavo atleidžiami ne tik bendruomenės nariai, bet ir „užsieniečiai“, o taip pat suteikiama laisvė visiems „skolos vergams“.

Pagal islamo mokymą, remiantis Koranu, nemokiam asmeniui turi būti suteiktas laikotarpis, kuriuo jis galėtų išmokėti savo skolą.

Nuorodos

Vikicitatos

Vikižodynas