Talkša: Skirtumas tarp puslapio versijų
red |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
| ⚫ | |||
{{Ežeras |
{{Ežeras |
||
| pavadinimas = Talšos ežeras |
| pavadinimas = Talšos ežeras |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 8: | ||
| vidgylis = 3,5 |
| vidgylis = 3,5 |
||
| didgylis = 8,2 |
| didgylis = 8,2 |
||
| turis = |
| turis = 0,01203 |
||
| iteka = [[Kulpė]], [[Rūdė]] |
| iteka = [[Kulpė]], [[Rūdė]] |
||
| isteka = [[Kulpė]] |
| isteka = [[Kulpė]] |
||
}} |
}} |
||
[[Vaizdas:Siauliuplanas1800.jpg|thumb|240px|[[1800]] m. Šiaulių plane Talšos ežero dar nėra. Pažymėta tik Rūdė su užtvankos tvenkinuku ties Šaulių piliakalniu (dab. [[Šiaulių kapinės]]) bei pelkėje sutekančios Kulpė ir dab. bevardis upeliukas]] |
|||
| ⚫ | |||
[[Vaizdas:Siauliuplanas18490516.jpg|thumb|240px|[[1849]] m. Šiaulių plane Talšos ežeras vadinamas Šiaulių ežeru]] |
|||
| ⚫ | |||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
Ežeras tvyro 1 km nuo miesto centro, tarp Šaulių kalnelio (dab. [[Šiaulių kapinės]]) vakariniame krante ir [[Lepšiai|Lepšių]] kalvos rytiniame krante. [[Altitudė]] 103,0 m. Ežero plotas – 56,2 ha, ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Šiaurinėje dalyje |
Ežeras tvyro 1 km nuo miesto centro, tarp Šaulių kalnelio (dab. [[Šiaulių kapinės]]) vakariniame krante ir [[Lepšiai|Lepšių]] kalvos rytiniame krante. [[Altitudė]] 103,0 m. Ežero plotas – 56,2 ha, ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Šiaurinėje dalyje Talšos ežeras per nendrėmis apaugusiu 150 m ilgio ir 5 m pločio Kulpės kanalu susisiekia su 16 ha ploto [[Ginkūnų ežeras|Ginkūnų ežeru]]. Beveik visose ežero pakrantėse veša tankūs augalų sąžalynai. |
||
== Ežero pavadinimas == |
== Ežero pavadinimas == |
||
Ežeras nuo seno buvo vadinamas |
Ežeras nuo seno buvo vadinamas Talšos vardu nuo žodžio ''telžti'' ({{lt|sroventi, šlapinti}}, o ne nuo ''telkšoti''. Analogijos: ''[[Telšiai]], [[Tilžė]], Tilžė (upė)'' ir t.t. Kalbininkų siūlomą [[Suvalkija|suvalkietišką]] naujadarą ''Talkša'' šiauliečiai iš karto atmetė kaip svetimybę. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
| ⚫ | |||
[[Vaizdas:Gelezine lape is kito kranto.jpg|thumb|200px|left|Talšos ežerą puošia „[[Geležinė lapė]]“]] |
|||
| ⚫ | |||
Maždaug iki [[1780]] m. |
Maždaug iki [[1780]] m. Talšos ežeras (altitudė 103 m.), Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš [[Verduliai|Verdulių]] pelkių plūstanti Rūdė. [[Šiaulių ekonomija|Šiaulių ekonomiją]] [[1768]] m. pradėjus valdyti [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzui]], Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Tačiau po 30 m. vandens malūno užtvankai, matyt, suirus, ežerai pradėjo sekti. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas [[1836]]-[[1858]] m. nutiesus plentą [[Ryga]]-[[Tilžė]]. Tiesa, prie kelio atšakos į [[Ginkūnai|Ginkūnus]] įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talšos ir Ginkūnų ežerų lygį. [[1871]] m. pastatytas [[Liepojos-Romnų geležinkelis]] perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pabaigoje Kulpė buvo [[Prūdelis (Šiauliai)|užtvenkta]] ir prie Ch. Frenkelio odų fabriko, o [[1916]] m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė-Ryga, Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako. |
||
Dar |
Dar 1976-1977 m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam [[Žuvintas|Žuvinto ežerui]]. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į [[Raudonoji knyga|Raudonąją knygą]] įrašyti paukščiai. Tai [[šaukštasnapė antis]], [[didysis baublys]] ir [[mažasis kiras]]. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų. |
||
== Rekonstrukcija == |
== Rekonstrukcija == |
||
[[2002]] m. ežeras pradėtas valyti. Darbai ypač paspartėjo [[2006]] m. gavus paramą iš [[ES|Europos Sąjungos]] fondų. Vandentvarkos specialistai pasiūlė iki 300 metrų |
[[2002]] m. ežeras pradėtas valyti. Darbai ypač paspartėjo, [[2006]] m. gavus paramą iš [[ES|Europos Sąjungos]] fondų. Vandentvarkos specialistai pasiūlė iki praplatinti 300 metrų ilgio Kulpės upelį tarp Talšos ir Ginkūnų, kad Šiauliai galėtų tapti bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti tarptautinio lygio irklavimo varžybas. Ežeras [[žemsiurbė|žemsiurbe]] valomas nuo dumblo, kuris kaupiamas rytinėje pakrantėje prie kelio Tilžė-Ryga. <ref>[http://www.esparama.lt/lt/bpd/zemelapis/zemelapis/?id=6276 Šiaulių miesto Talšos ežero pietinės dalies valymas, I etapas]</ref> |
||
== Talšos ekologinis takas == |
|||
[[Vaizdas:Senimas salduves parke.jpg|thumb|250px|Senoliai vaikšo Salduvės parku nuo piliakalnio link Talšos ežero]] |
|||
Einant nuo Auksinio berniuko skulptūros link ežero prasideda Talšos ekologinis takas. Jis eina palei ežerą, per [[Žuvininkai|Žuvininkų]] kaimą, baigiasi prie [[Salduvė]]s kalno. Take rytinėje Talšos ežero pakrantėje [[2003]] m. [[Aukuras (klubas)|„Aukuro“ klubo]] iniciatyva įrengtos 23 stotelės - mediniai informaciniai stendai, stulpai, suoliukai, bokštelis paukščiams stebėti, tiltelis per upelį ir kiti įrenginiai. Tako ilgis - apie 5 km, Botanikos instituto specialistai sudarė ekologinio tako schemą. Joje pažymėjo visas stoteles, kiekvienai stotelei parengė informacinę medžiagą apie Talšos ežero pakrančių augmeniją, gyvūniją, kraštovaizdžių įvairovę bei šios vietovės istoriją. Taip pat parengtas ir išleistas lankstukas „Talšos ekologinis takas“.<ref>http://www.siauliai.lt/aplinkos_apsauga/ekologinis_svietimas.php</ref> Daugelis stulpų vandalų nuolat nuniokojami. |
|||
Keliaujant taku aplankomas [[Žuvininkai|Žuvininkų kaimas]] - Šiaulių miesto lopšys. |
|||
<gallery> |
|||
Vaizdas:Talsos ekologinis takas 1.jpg| 1-ma stotelė - tako pradžia |
|||
Vaizdas:Talsos ekologinis takas 2.jpg| 6-ta stotelė |
|||
Vaizdas:Talsos ekologinis takas 3.jpg| 15-ta stotelė |
|||
Vaizdas:Talsos ekologinis takas 4.jpg| 17-ta stotelė |
|||
</gallery> |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ref}} |
{{ref}} |
||
| ⚫ | |||
== Nuorodos == |
|||
* [http://www.siauliai.lt/aplinkos_apsauga/ekologinis_svietimas.php 23 „Talšos ekologinio tako“ stotelių aprašymai] |
|||
[[Kategorija:Šiaulių ežerai]] |
[[Kategorija:Šiaulių ežerai]] |
||
19:03, 15 balandžio 2011 versija
| Talšos ežeras | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Šiaulių miestas, Lietuva |
| Plotas | 0,575 km² |
| Kranto linijos ilgis | 4,78 km |
| Kilmė | Ledyninis |
| Vidutinis gylis | 3,5 m |
| Didžiausias gylis | 8,2 m |
| Tūris | 0,01203 km³ |
| Įteka | Kulpė, Rūdė |
| Išteka | Kulpė |
Talša – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje. Per ežerą prateka Mūšos intakas Kulpė, įteka Rūdė.
Geografija
Ežeras tvyro 1 km nuo miesto centro, tarp Šaulių kalnelio (dab. Šiaulių kapinės) vakariniame krante ir Lepšių kalvos rytiniame krante. Altitudė 103,0 m. Ežero plotas – 56,2 ha, ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Šiaurinėje dalyje Talšos ežeras per nendrėmis apaugusiu 150 m ilgio ir 5 m pločio Kulpės kanalu susisiekia su 16 ha ploto Ginkūnų ežeru. Beveik visose ežero pakrantėse veša tankūs augalų sąžalynai.
Ežero pavadinimas
Ežeras nuo seno buvo vadinamas Talšos vardu nuo žodžio telžti (liet. sroventi, šlapinti, o ne nuo telkšoti. Analogijos: Telšiai, Tilžė, Tilžė (upė) ir t.t. Kalbininkų siūlomą suvalkietišką naujadarą Talkša šiauliečiai iš karto atmetė kaip svetimybę.
Istorija
Kovų su kalavijuočiais laikais ežeras vaidino svarbią gynybinę funkciją. Per jį iš Šaulių kalnelio buvo nutiesta kūlgrinda į rytinį krantą.
Maždaug iki 1780 m. Talšos ežeras (altitudė 103 m.), Ginkūnų ežeras ir dabar jau užžėlęs Vinkšnos ežeras sudarė vieną masyvą, kurį vandenimis maitino iš aukštapelkinio Rėkyvos ežero (altitudė 129,8 m.) ištekanti Kulpė ir iš Verdulių pelkių plūstanti Rūdė. Šiaulių ekonomiją 1768 m. pradėjus valdyti A. Tyzenhauzui, Kulpė už Vinkšnos ežero buvo užtvenkta, pastatytas vandens malūnas ir manufaktūra. Ant ežero kranto pastatyta Gubernijos alaus darykla ir Gubernijos dvaro pastatai. Tačiau po 30 m. vandens malūno užtvankai, matyt, suirus, ežerai pradėjo sekti. Vinkšnos ežeras nuo masyvo buvo atskirtas 1836-1858 m. nutiesus plentą Ryga-Tilžė. Tiesa, prie kelio atšakos į Ginkūnus įrengta Kulpės užtvanka kiek pakėlė Talšos ir Ginkūnų ežerų lygį. 1871 m. pastatytas Liepojos-Romnų geležinkelis perkirto natūralias Kulpės ir Rūdės vagas. XIX a. pabaigoje Kulpė buvo užtvenkta ir prie Ch. Frenkelio odų fabriko, o 1916 m. nutiesus geležinkelio liniją Tilžė-Ryga, Kulpės vaga buvo kanalizuota ir nutrūko Vinkšnos ežero maitinimas vandeniu. Jis spėriai užako.
Dar 1976-1977 m. Talšos ežeras gamtos įvairove prilygo rezervato statusą turinčiam Žuvinto ežerui. Rytinėje pakrantėje galima rasti retų augalų, o šiaurinėje vis dar peri trys į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai. Tai šaukštasnapė antis, didysis baublys ir mažasis kiras. Talšos bei Ginkūnų ežeruose tuomet buvo stebėtos 44 paukščių rūšys iš jų per 30 paukščių rūšių perėjo. Tais laikais buvo siūloma įsteigti Ginkūnų ornitologinį draustinį, kuris būtų saugojęs pelkėtas apyežeres su retais paukščiais. Deja, plečiantis miestui, nusausinus pelkes, siūlomas draustinis iš visų pusių tapo suspaustas miesto gniaužtų.
Rekonstrukcija
2002 m. ežeras pradėtas valyti. Darbai ypač paspartėjo, 2006 m. gavus paramą iš Europos Sąjungos fondų. Vandentvarkos specialistai pasiūlė iki praplatinti 300 metrų ilgio Kulpės upelį tarp Talšos ir Ginkūnų, kad Šiauliai galėtų tapti bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti tarptautinio lygio irklavimo varžybas. Ežeras žemsiurbe valomas nuo dumblo, kuris kaupiamas rytinėje pakrantėje prie kelio Tilžė-Ryga. [1]
Šaltiniai
55°55′50″ š. pl. 23°20′12″ r. ilg. / 55.93056°š. pl. 23.33667°r. ilg.